Prabėgusį savaitgalį, spalio 13 d., minios žmonių skubėjo į nedidelį didžiulėje Labanoro girioje įsikūrusį to paties pavadinimo miestelį. Pastarasis per visą savo gyvavimo istoriją turbūt nė karto nematė tiek patriotiškai nusiteikusių ir gimtuosius miškus pasiryžusių apginti Lietuvos žmonių. Visi jie rinkos į žygį „Išsaugokime Lietuvos miškus“, kuriame dalyvavo apie 1500 žmonių.

Žurnalistės Rūtos Janutienės teigimu, miškų problema „netikėtai“ išlindo, kai prieš kelis mėnesius ją į kertamą Labanoro girią, kur susidarė miškovežių spūstys, pasikvietė senas pažįstamas, „Labanoro draugijos“ įkūrėjas ir minėto protesto žygio organizatorius Andrejus Gaidamavičius. Tada buvo pasidomėta ir Kazlų Rūdoje, prie skandinavų įmonės IKEA fabriko sukrautomis rąstų rietuvėmis. „Skandinavai pasielgė visai „nelietuviškai“ ir tik pateikus jiems užklausą, maloniai atsakė į visus klausimus, - įspūdžiais pasidalino R.Janutienė. - IKEA neslėpė, kad Lietuvoje jie įsigijo 20 000 ha, Latvijoje 90 000 ha, Estijoje - 10 000 ha miškų.

Jie medieną superka patys, tačiau akcentuoja, kad neperka miško saugomose teritorijose, o baldų gamybai naudoja ūkinius, 4 kategorijos miškus.“ Žurnalistės teigimu, šiandienos problema yra kirtimai 3 kategorijos - apsauginiuose - miškuose, kuriuose kaip ir neturėtų būti plynų kritimų. Pasak jos, dabartinės situacijos „autorius“ - prieš dešimtmetį dirbusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Ji ne tik leido grąžinti nuosavybę mišku, bet ir 1 mln. kub.m padidino kirtimų normas. Kaip tik tada Labanore atsirado pirmasis plynas 5 ha kirtimas, kuris, R.Janutienės teigimu, atrodė baisiai, tačiau jo net lyginti negalima su tuo, kas girioje vyksta dabar. „Dar labiau situaciją pablogino buvęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, leidęs ūkininkauti saugomose teritorijose ir atvėręs į miškus kelią „kirtimo kombainams“. Ši, kartu su skandinavais į Lietuvą atėjusi sunkioji technika, ne tik kerta miškus, bet ir drasko jų paklotą. Labanore tai ypač aiškiai matyti“, - teigė R.Janutienė.

Pasak visą žygį nuo pradžios iki pabaigos įveikusio visuomenės veikėjo Valdo Vižinio, po labai ilgos pertraukos tai buvo pirmas toks įvykis, kai žmonės gausiai susirinko protestuoti ne dėl atlyginimų ar materialinių dalykų, o ginti savo savastį. „Buvo siekiama parodyti, kad miškai nėra vien prekė. Tai daugiau negu pinigai ar daiktai. Miškas lietuviui turi sakralinę reikšmę ir jis negali būti monetizuojamas. Tokiam požiūriui ir buvo pasipriešinta“, - „Vakaro žinioms“ sakė V.Vižinis. Taip pat jis pastebėjo, kad tai - nemaloniausias dalykas, koks galėjo nutikti dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui. „Premjeras nusprendė atiduoti statybos ir prekybos sektorius korporacijoms.

Dabar tai pasiekė Lietuvos miškus. Tokie veiksmai tik dar labiau skatins emigraciją, nes žmonės nebetenka darbo. Labanore iš 11 liko 3 urėdai. Tie, kurie baigė Žemės ūkio akademiją, dabar nebegali išmaitinti šeimų, - teigė V.Vižinis. - Nepaisant to, Vyriausybė į mišką žiūri kaip į prekę. Jokių dvasinių vertybių šioje Vyriausybėje nebesimato, o premjeras yra „korporacijų žmogus“. Prisimindamas garsią Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio frazę apie tai, jog „medis supus ir nugrius“, pašnekovas ironizavo, kad „žmonės „supus“ greičiau negu medžiai. Tačiau pastaraisiais, jeigu jie bus išsaugoti, džiaugsis ir vėlesnės kartos.

Protesto žygio organizatorius A.Gaidamavičius leidiniui pasakojo, kad žygio maršrutas buvo numatytas kvartalinėmis linijomis. „Priežastys buvo dvi - šiomis linijomis geriausia pasiekti plynai iškirstus valstybinio, o ne privataus miško plotus ir Labanoro keliai taip sumaitoti sunkiasvorės technikos, kad tapo nebepraeinami, - teigė „Labanoro draugijos“ pirmininkas. - Tai, kad kvartalinės linijos per naktį buvo suartos, nustebino ne tik mus, bet ir žygyje dalyvavusius Druskininkų miškininkus. Pasak jų, tokie darbai daromi pavasarį, o ne artėjant žiemai. Gal tai ir sutapimas, tačiau labai keistas.“ Žygio tikslas buvo išsaugoti bent trečdalį senosios Labanoro girios, nes faktiškai tiek jos ir belikę.

„Miškai Lietuvos teritorijoje užima tik 20 proc., o ne 33, kaip teigia kai kurie politikai. Pagal dabartinę sistemą prie „miškų“ priskiriamos ne tik savaime atžėlusios kirtavietės, bet ir nedirbama, krūmais apaugusi ūkinės paskirties žemė, - statistikos subtilybes patikslino A.Gaidamavičius. - Šiuo metu Labanore yra apie 200 ha gamtinę brandą pasiekusių 120-130 m. pušynų. Tik tada pasireiškia jų tikroji gamtinė vertė. Tokiuose miškuose pradeda veistis gyvūnai, jie labiausia traukia lankytojus, duoda daugiausia grybų. Žinoma, jeigu tokio amžiaus sulaukia, nes, paprastai, kertamos 101 metų amžiaus pušys.“ Pašnekovo teigimu, leidus plynus kirtimus, gamtai padaromi milžiniški nuostoliai ir miškų kirtimai jų niekaip neatperka.

Vidmantas MISEVIČIUS

www.respublika.lt