Daugai įsikūrę Didžiulio ežero pusiasalyje

Daugai miestas Alytaus rajone, 20 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos. Jie įsikūrę Didžiulio ežero pusiasalyje, tačiau senovėje Daugai buvo saloje. Pusiasalis susidarė tik 1928–1931 m., kai 2–2,5 metro buvo pažemintas miestą supusio Didžiulio ežero vandens lygis.

Daugų vaidmuo buvo svarbus tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tiek atkuriant valstybės nepriklausomybę, o šiuo metu tai – ramaus turizmo oazė.

Senoji istorija

Lenkijos istorikas H.Lowmianskis spėjo, kad Lietuvos karaliaus Mindaugo valdomos valstybės sostinė galėjusi būti netoli Daugų. Bostone išleistos Lietuvių enciklopedijos 4-ame tome rašoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Dauguose buvo daug kartų apsistojęs, jų apylinkėse medžiodavęs, išliko keli iš čia išsiųsti jo laiškai. Tikėtina, kad čia buvusi jo pilis. Daugų Salos piliakalnyje rasti sudegę rąstai liudijo apie ten galėjusios būti medinės pilies gaisrą. Vargu ar tai įvyko savaime, tikriausiai pilis buvo sudeginta per vieną iš kryžiuočių puolimų. Šiauriniame Daugų ežero krante, dabartinių Daugų miestelio kapinių pietvakariniame pakraštyje, 1954 m. kasant mirusiesiems duobes, rasta koklių su Vyčiu, žalvarinių apyrankių, puodų šukių. 1972 m. į sąrašus buvo įrašyta senovės gyvenvietė, vadinama Daugio pilimi. Manoma, kad būtent Dauguose per medžioklę, kurioje dalyvavo ir Vytautas, 1380-aisiais Jogaila sudaręs slaptą sutartį su kryžiuočiais, nukreiptą prieš kunigaikštį Kęstutį. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Dauguose 1393 m. pastatė Švč. Marijos medinę bažnyčią. Daugus mėgo ir kiti Lietuvos valdovai. Pavyzdžiui, apie 1555-uosius jie priklausė karalienei Bonai, o 1639-ųjų liepos 14 d. Dauguose lankėsi karalius Vladislovas IV su žmona Liudvika. Juos čia priėmė Aleksandras Stasys Radvila. XVIII a., kai Daugai pateko į bajorų Bžostovskių rankas, jie įgijo miesto teises ir herbą, kuriame pavaizduotas karys žvyniniais sidabro šarvais su šalmu, dešinėje rankoje laikantis ietį.

1708–1712 m. Daugai degė, kilo maras ir badas. Tačiau miestelis atgimė. Daugai minimi ir per 1831 m. bei 1863 m. sukilimus.

9. Alytaus r., Daugai 20180820

Pagarba prezidentienei

Buvusio Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmonai Sofijai Chodakauskaitei-Smetonienei atminti prieš metus Dauguose jos vardu pavadinta bene trumpiausia, tačiau svarbi miestelio gatvė, kurioje įsikūrusi ir miestelio valdžia. Anksčiau tai buvo Salomėjos Nėries gatvė. Sprendimą pakeisti gatvės pavadinimą priėmė Alytaus savivaldybės taryba, tačiau iniciatyvą parodė daugiškiai. O dėl kokios priežasties dzūkai prisiminė Sofiją Smetonienę? Dėl daug ko. Ko gero, iki šiol ji buvo labiausiai išsilavinusi ir didžiausią įtaką turėjusi pirmoji valstybės ponia. Tačiau daugiškiai prisimena ir pasakojimus apie vieną nutikimą 1917-aisiais, kai Dauguose tarnavęs kunigas Vladas Mironas kartu su pas jį besisvečiuojančiais Antanu Smetona bei Sofija Smetoniene į valtį įsisodino kaizerinės Vokietijos valdžios atstovą ir, plaukiodami Daugų ežere iki paryčių, vokietį įtikinėjo, kad Lietuva jau subrendusi nepriklausomybei ir kad jis padarytų įtaką Vokietijos kaizeriui Vilhelmui II dėl lietuvių siekio surengti Lietuvių konferenciją. Kaip žinome, konferencija buvo surengta, jos metu buvo išrinkta Lietuvos Taryba, kuri 1918 vasario 16 d. paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę. Dauguose įamžintas ir kunigo bei ministro pirmininko V.Mirono atminimas – jo vardu pavadinta gimnazija.

Kovos dėl nepriklausomybės

Kovose dėl Lietuvos valstybės atkūrimo XIX a. prie Daugų vyko mūšiai ir su bolševikais, ir su lenkais. Pavyzdžiui, 1919-aisiais Daugus buvo užgrobę iš pradžių bolševikai, o vėliau – ir lenkai. Daugus išvadavo Lietuvos kariuomenės divizija, vadovaujama pulkininko leitenanto Kazio Ladygos, kuris itin pasižymėjo mūšiuose su bolševikais ir bermontininkais. Beje, K.Ladyga 1920-aisiais vadovavo visai Lietuvos kariuomenei.

Neišdildomą įrašą Daugų istorijoje krauju įrašė tūkstančiai dzūkų partizanų. Daugų apylinkėse veikė A.Ramanausko-Vanago kuopa bei V.Voverio-Žaibo būrys. 1945 m. birželio 12 d. Varčios mūšyje partizanai nukovė net apie 170 sovietų karių bei stribų. 1954 m. žuvo du paskutiniai Dainavos apygardos partizanai. Atgimimo metais daugiškiai iš užverstų šulinių ir kitų vietų surinko partizanų kūnus ir palaidojo miestelio kapinėse, kuriose, beje, sovietiniais laikais buvo numatyta laidojimo vieta ir stribams.

Žydų pėdsakai

Dauguose išliko ir žydų gyvenimo akcentų. 1930-aisiais iš 150 namų miestelyje net 90 priklausė žydams. Gaila, kad apie šiuos Lietuvos piliečius galime rašyti tik būtuoju laiku. Pagal okupacinės vokiečių valdžios žydų naikinimo planą dar 1941 m. rudenį beveik visi Daugų žydai buvo sušaudyti prie Alytaus. Dauguose yra išlikusi buvusi sinagoga, menanti garsųjį žydų rabiną Nochumą Šerą. Sinagogoje sovietiniais laikais buvo Daugų kultūros namai, kino salė. Dabartinis buvusios sinagogos savininkas jau seniai ieško šio apleisto pastato pirkėjo.

Dauguose gimė žinomas žydų rašytojas Bencionas Kacas, beje, kito Daugų rabino sūnus. Deja, miestelyje žydų neliko – šių mūsų valstybės gyventojų pėdsakus galime užtikti tik senosiose žydų kapinėse, buvusioje ežero saloje, o dabar – pusiasalyje. Sovietų laikais žydų kapinės buvo sunaikintos, jose buvo įrengta… poilsio zona. Tik 1990-aisiais daugiškiai surinko išlikusius antkapius ir buvusiose žydų kapinėse juos surikiavo į 7 eiles bei pastatė paminklą.

 

Sinagogoje sovietiniais laikais buvo Daugų kultūros namai, kino salė.

Sinagogoje sovietiniais laikais buvo Daugų kultūros namai, kino salė.

Valdžia

S.Smetonienės gatvėje įsikūrusi ir Daugų seniūnija. Čia susitikome ir su Daugų seniūne Irma Kašėtiene. Mūsų pokalbį nuolat pertraukdavo telefono skambučiai.

Irma Kašėtienė

Irma Kašėtienė

„Planuoju kiekvienos dienos darbotvarkę, tačiau nuolat atsiranda nenumatytų darbų, gyventojai skambina arba ateina pasitarti, prašo, pataria, reikalauja. Aš juos ir skatinu būti aktyviems“, – aiškino seniūnė.

Šiuo metu Dauguose gyvena apie 1 200 žmonių, beveik tiek pat, kiek gyveno 1959-aisiais.

„Kaip ir visuose miesteliuose, gyventojų sumažėjo ir Dauguose, tačiau džiugu, kad pastaraisiais metais gyventojų skaičius stabilizavosi. Vis daugiau atsiranda naujakurių, juk puiki aplinka, pakankamai geros sąlygos čia gyventi“, – sakė I.Kašėtienė.

Pasak seniūnės, labai tikėtina, kad kol kas laikinai Dauguose įsikuriantys poilsiautojai ateityje taps nuolatiniais miestelio gyventojais. Tokių pavyzdžių jau yra.

Atvykėlius džiugina, kad miestelis nuolat tvarkomas, šienaujamos paežerės, sodinami gėlynai. Neseniai buvo atnaujintas ir atvykstančiuosius į Daugus pasitinkantis riboženklis – pagal Daugų herbo legendą iš ąžuolo išdrožtas mitinis kunigaikštis Daugis.

Daugus saugo Daugis

Akis traukianti Daugio skulptūra buvo pastatyta 1979-aisiais, sovietinio sąstingio metais. Tada Daugų vykdomojo komiteto pirmininku dirbo įdomus žmogus, gamtininkas Algimantas Zubavičius. Jis ir šiandien gyvena Dauguose.

„Draugavau su profesoriumi Česlovu Kudaba, iš jo gavau senąjį Daugų herbą, pasitariau, taip ir kilo idėja kaip nors pavaizduoti legendą. Daugų girininkas V.Šerpenskas parinko ąžuolą, o dabar Klaipėdoje gyvenantis talentingas skulptorius Romas Klimavičius ėmėsi darbo. Taip ir saugo mus Daugis jau 40 metų!“ – dalijosi prisiminimais A.Zubavičius.

Daugus saugo kunigaikštis Daugis.

Daugus saugo kunigaikštis Daugis.

Žinoma, Alytaus komunistai už šį sumanymą Algimantui buvo užkūrę pirtį – kvietė pasiaiškinti, kaltino nacionalizmo platinimu.

Viešnagė Algimanto namuose užtruko, nes juose įrengtas unikalus senienų muziejus, kuriame, be kita ko, sukaupti ir penkių Algimanto medžioklių Afrikoje trofėjai: antilopių iškamšos, ragų kolekcijos, raudonmedžio skulptūros ir šimtai kitų įvairiausių eksponatų.

Algimantas norėtų visa tai demonstruoti Daugų svečiams, tačiau namuose priimti ekskursijas neturi sąlygų. Perdavėme šį Algimanto pageidavimą Daugų seniūnei, o ji pasakė laukianti A.Zubavičiaus pasitarti, kur galėtų patalpinti ir saugoti įspūdingą kolekciją.

Dailės paveldas

Daugų Dievo apvaizdos bažnyčia – įspūdingiausias pastatas miestelyje. Bažnyčia, turinti gotikos, klasicizmo ir baroko stilių bruožų, pastatyta pagal architekto Tomo Tišeckio projektą – pradėta 1858 m. ir baigta 1862 m., praėjus metams po architekto mirties ir įsibėgėjant 1863-iųjų sukilimui. 1907-aisiais inžinierius Vaclovas Michnevičius parengė įspūdingą bažnyčios pagrindinio fasado su dviem bokštais projektą, deja, jis nebuvo įgyvendintas.

Daugų bažnyčia Kaišiadorių vyskupijoje išsiskiria gausiu ir vertingu sakralinės dailės paveldu, čia sukaupta daugiau nei pusantro šimto dailės kūrinių.

„Vienas vertingiausių yra XVIII a. Pranciškaus Smuglevičiaus sukurtas paveikslas „Dievo apvaizda“. Maldininkų itin garbinamas Šv. Juozapo paveikslas su aptaisu, turintis gausų votų rinkinį“, – pasakoja bažnyčios klebonas Vidas Jelinskas.

Vidas Jelinskas

Vidas Jelinskas

Akis traukia XVIII a. drožybos barokinių formų klausyklos, vyskupų skulptūros ir 1760–1770 m. pagaminti vargonai, su arfa grojančio karaliaus Dovydo skulptūra.

„Nors restauruoti vargonus kainuos itin brangiai, bet ketiname tai padaryti“, – sako kunigas V.Jelinskas.

Veiklaus klebono planuose ir ketinimai dalį bažnyčios stogo panaudoti kaupiant saulės sukuriamą energiją.

Daugų bažnyčios klebonas – aukštaitis, kilęs nuo Molėtų krašto, tačiau per septyniolika tarnybos Dauguose metų sako jau perpratęs dzūkus. „Kai apsilankau tėviškėje, mane kartais pagauna dzūkuojant“, – juokiasi kunigas V.Jelinskas.

Ramaus poilsio oazė

Pasak VšĮ Alytaus turizmo informacijos centro Daugų filialo specialistės Linos Diksienės, vasarą miestelis labai pasikeičia – sulaukia gerokai daugiau turistų dėmesio. Šįmet Dauguose ilsėjosi užsienio lietuviai, grupelė vaikų iš Argentinos, vis dažniau užsuka turistų iš Lenkijos. Žiemą Daugai nurimsta, tada užsuka tik prisiekę poledinės žūklės gerbėjai.

„Dauguose rasite ramaus poilsio prie ežero oazę. Galite užsisakyti nakvynę, plaustus, valtis, baidares, vandens dviračius ir net pasiirstyti luotu. Saloje įrengtas batutų parkas, puikus paplūdimys. Beje, Dauguose yra 5 paplūdimiai, taigi galima pasirinkti“, – sakė L.Diksienė.

Dauguose veikia Vlado Mirono gimnazijos kraštotyros muziejus, muziejus „Dzūkų gryčia“, yra kur akis paganyti kalvio K.Juonio kalvės ekspozicijų salėje. Galima pasinaudoti gidų paslaugomis, jie praves ekskursijas po Daugus ir apylinkes.

Sveikatos priežiūra

Pagrindinėje Daugų miestelio Turgaus aikštėje užsukome pas medikus, į šeimos kliniką UAB „Disolis“. „Pradėjome veiklą prieš 15 metų, o šiuo metu mūsų klinikoje prisiregistravę 1 570 klientų ne tik iš Daugų seniūnijos – turime klientų net iš Varėnos rajono“, – pasakojo direktorė ir šeimos gydytoja Ramunė Gaisrienė, beje, šiame pastate ir gimusi.

Ramunė Gaisrienė

Ramunė Gaisrienė

Gydytoja Dauguose dirba nuo 1993-iųjų, o nuo 2004 m. šiame pastate atkūrė jau anksčiau veikusią šeimos kliniką. Šioje sertifikatą turinčioje klinikoje daugiškiams teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, klinika dalyvauja ES projektuose.

„Dirbu aš, šeimos gydytoja, nuolat atvyksta akušerė ginekologė, vaikų ligų gydytoja, yra odontologo kabinetas, prireikus iš Alytaus atvyksta pediatras, chirurgas urologas, vidaus ligų gydytoja. Paslaugas galima užsisakyti tiek atvykus į kliniką, tiek internetu“, – sako R.Gaisrienė.

Beje, Dauguose veikia ir palaikomojo gydymo bei slaugos ligoninė.

Menas ir sportas

1978 m. įkurta Daugų meno ir sporto mokykla veikia gražiame ir rekonstruotame pastate. Net vasarą čia vyksta muzikos, dailės ir sporto užsiėmimai. Be to, šios mokyklos skyriai veikia Pivašiūnuose, Miroslave, Simne, Punioje, Krokiaulaukyje ir Makniūnuose. Iš viso dirba 20 įvairių sričių mokytojų.

Mokykloje sutikome direktorę pavaduojančią muzikos mokytoją Laimą Aleksiupienę. „Vasarą vyksta šiek tiek mažiau užsiėmimų, tačiau, pavyzdžiui, mes dabar ruošiamės kanklininkų konkursui. Dar mokome groti fortepijonu, akordeonu, smuiku ir gitara“, – pasakojo ji.

 L. Aleksiupienė

L. Aleksiupienė

Dauguose sudarytos sąlygos sportuoti – veikia krepšinio, futbolo, dziudo ir jau antrus metus – kanupolo (komandinė sporto šaka – reikia įmesti kamuolį į vartus vairuojant baidarę ar kanoją) būreliai.

Ar užsuka į mokyklą buvę auklėtiniai? „Yra auklėtinių, kurie tapo profesionaliais muzikantais, baigė Juozo Gruodžio konservatoriją, Muzikos akademiją. Kartais jie pas mus apsilanko, surengiame susitikimus su dabartiniais auklėtiniais“, – teigė L. Aleksiupienė.

Mėgsta detektyvus

Dauguose jau nuo 1937-ųjų veikia biblioteka. Šiuo metu tai – Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas, įsikūręs Vlado Mirono gimnazijos patalpose. Simboliška, kad bibliotekininkė Valė Remeikienė kadaise baigė šią mokyklą ir jau 34 metus dirba bibliotekoje.

Valė Remeikienė

Valė Remeikienė

Šiuo metu beveik 600 skaitytojų gali pasirinkti iš beveik 18 tūkst. knygų, pavartyti laikraščius bei pasinaudoti internetu.

Kokias knygas dzūkai labiausiai mėgsta?

„Dažniausiai jie renkasi lengvesnio turinio knygas. Šiuo metu tarp populiariausių yra lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys bestseleris „Tarp pilkų debesų“, istoriniai Ginos Viliūnės romanai bei detektyvai. Klasikine literatūra retas domisi“, – pasakojo V.Remeikienė.

Biblioteka kasmet gauna po 300 knygų. Taigi visų perskaityti neįmanoma, tačiau daugiškiai pasitiki savo bibliotekininkės rekomendacijomis.

„Daug skaitau, kitas knygas nors pavartau, kad skaitytojams galėčiau patarti“, – sakė bibliotekininkė.