B.Radvilaitė vaizdingoje aukštoje Musės terasoje savo globėjos Barboros garbei pastatė medinę koplytėlę, kurią XVIII a. pakeitė mūrinė.

Musninkai – senas miestelis, esantis Širvintų rajone. Miesteliui vardą davė pietiniu pakraščiu tekanti Musės upė, kuri kadaise buvo galinga ir srauni. Jos taškymąsi purslais žmonės vadino musojimu. Šis kraštas vilioja lankytojus, norinčius pažinti savo kraštą, susipažinti su šalies istorija.

Minimi istoriniuose šaltiniuose

Pasak padavimo, Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, kai Vilniuje buvo sugriauta pagrindinė senosios lietuvių tikybos šventykla, krivių krivaitis pirmiausia pasitraukė ne į Kernavę, o į Musninkus. Pasak istoriją tyrinėjusio Manvydo Vitkūno, XVI a. pradžios istoriniuose šaltiniuose jau buvo minimi Musninkų dvaras ir miestelis. Spėjama, kad dar XIV a. kovų su kryžiuočiais metu Musninkai tiekė maistą Traideniui į Kernavės pilį.

XV a. Musninkai priklausė didikui Kristijonui Astikui, vienam iš žymiųjų Vytauto bajorų (tada buvo dveji Musninkai – Senieji ir Naujieji). Po K.Astiko mirties Senieji Musninkai atiteko jo sūnui Baltramiejui. Musninkų vardu vėliau buvo pavadinti keli apylinkių dvarai, kuriuos valdė Musnickiai, Misevičiai, Giedraičiai bei kiti Astikų ir Radvilų linijos didikai. Nuo XVI a. pabaigos jie jau priklausė Radviloms. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas leido Jeronimui Seniavskiui, kurio žmona buvo Elžbieta Radvilaitė, rengti čia turgus, laikyti smukles. Miestelio teisės Musninkams buvo suteiktos 1561 m.

Musninkų Švč. Trejybės bažnyčią pastatė Musninkų (Musninkėlių) dvaro dvarininkas M.Podberskis su parapijiečiais.

Musninkų Švč. Trejybės bažnyčią pastatė Musninkų (Musninkėlių) dvaro dvarininkas M.Podberskis su parapijiečiais.

Radvilų giminės lopšys

Išleistoje knygoje „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ rašoma, kad Musninkai ir jų apylinkės – senosios Lietuvos valstybės garsios Radvilų giminės, iš kurios kilusi iškili XVI a. moteris Barbora Radvilaitė, lopšys. Joje pabrėžiama, kad Lietuvos istorikams kol kas nepavyko aptikti archyvinių šaltinių, kuriais būtų galima pagrįsti Barboros Radvilaitės gyvenimo sąsajas su Musninkais, tačiau istorinė logika neleidžia abejoti, kad būsimoji Lietuvos ir Lenkijos karalienė ne kartą viešėjo pas savo giminaičius Musninkuose, ypač tuomet, kai gyveno Dubingiuose. Tuo pagrįstos ir istorija besidominčio Širvintų rajono tautodailininko ir visuomenės veikėjo musninkiečio Juozo Binkio mintys: „Musninkuose, pas savo vyriausiąjį brolį Mikalojų iki vedybų dažnai lankydavosi ir Barbora Radvilaitė – būsimoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalienė Žygimantienė Augustienė. Po pirmojo vyro Goštauto mirties ji visas vasaras praleisdavo brolio dvare Musninkuose. Todėl neatsitiktinai Musninkų pakraštyje, pakeliui į Čiobiškį, ir dabar tebestovi Barboros koplytėlė.“

Prieš dvejus metus miestelyje buvo atidengtas paminklas, skirtas Musninkų valsčiaus savanoriams atminti.

Prieš dvejus metus miestelyje buvo atidengtas paminklas, skirtas Musninkų valsčiaus savanoriams atminti.

Barboros koplytėlė

Apie Barboros koplytėlę, esančią miestelio pakraštyje, iki šiolei sklando legendos. Musninkiečiai pasakoja, kad B.Radvilaitė viešėdama Musninkuose pas gimines sužinojusi, kad Radvilų pilyje Dubingiuose sunkiai serga jos brolis. Nors dėl pavasario polaidžio upė Musė buvo ištvinusi, Barbora to nepaisė. Pervažiuodama upę karieta pradėjo skęsti. Tuo metu mirtinai išsigandusi Radvilaitė puolė karštai melstis šventajai Barborai, kol karieta atsirėmė į upės dugną. Ji prisižadėjusi, kad jei laimingai pasieks krantą, pastatys koplyčią. Ir tikrai, karietai laimingai pasiekus krantą, Barbora ištesėjo pažadą – pastatė koplyčią.

B.Radvilaitė vaizdingoje aukštoje Musės terasoje savo globėjos Barboros garbei pastatė medinę koplytėlę, kurią XVIII a. pakeitė grakščių proporcijų mūrinė.

Musninkų varpinė - viena archajiškiausių visoje Aukštaitijoje.

Musninkų varpinė – viena archajiškiausių visoje Aukštaitijoje.

Archajiška varpinė

Miestelio centre stovi Švč. Trejybės bažnyčia. Tai – trečioji Musninkų bažnyčia. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta dvare 1522 m. (nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams). Antroji medinė bažnyčia buvo pastatyta dabartinės vietoje XVII a. pradžioje. Trečiąją, dabartinę bažnyčią, turinčią neogotikos bruožų, prieš 154 metus pastatė Musninkų (Musninkėlių) dvarininkas Mykolas Podberskis su parapijiečiais. Senųjų medinės bažnyčios liekanų dvarininkas nesunaikino, bet tikslingai panaudojo. Iš jų be vinių, sujungiant medinius kuolelius rąstais, jis pastatė varpinę, kuri iki šiol stovi šalia bažnyčios. Po varpine yra dvarininko M.Podberskio šeimos kapavietė.

Architektūros istorikų nuomone, ši varpinė yra viena archajiškiausių visoje Aukštaitijoje. Prieš dvejus metus šalia varpinės miestelyje buvo atidengtas paminklas, skirtas Musninkų valsčiaus savanoriams atminti. Paminkle yra iškaltos 52-iejų savanorių pavardės. Jį kūrė skulptorius Algirdas Kuzma, architektas Tumas Mazūras, archeologė Birutė Lisauskaitė.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Nepriklausomybės akto signataras

Pėdsaką šiame miestelyje paliko ir Nepriklausomybės akto signataras, kunigas Alfonsas Petrulis. Vieno iš keturių kunigų, pasirašiusių Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, A.Petrulio dvasinė veikla visą jo gyvenimą buvo glaudžiai susijusi su lietuvybės puoselėjimu. Kunigaudamas jis ne tik rūpinosi parapijiečiais, bet ir padėjo steigti lietuviškas draugijas, kūrė lietuvišką spaudą ir gynė tikinčių lietuvių teisę į lietuviškas mišias, skatino lietuvišką kultūrą. Dvasininkas į Musninkus atvyko1928 metais ir čia klebonavo neilgai, apie pusę metų. Jis mirė eidamas 55-uosius gyvenimo metus ir yra palaidotas Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje.

Nepriklausomybės Akto signataro kunigo A.Petrulio vardu yra pavadinta ir Musninkų gimnazija. Šiai iškiliai asmenybei atminti Musninkuose tarp bažnyčios ir seniūnijos yra įrengta aikštė. Ją puošia Arkangelo Mykolo skulptūra.

„Skulptūrą gimtajam miesteliui padovanojo JAV gyvenanti kraštietė Marija Bareikaitė-Remienė. Miestelio nepamiršta ir Marijos sesuo Irena Bareikaitė, pasirinkusi vienuolystės kelią. Jos abi niekada neapleidžia savo tėviškės. Ir tai liudija jų nuveikti darbai“, – sakė Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė.

Gyveno daug žydų

Kadaise Musninkuose dominavo žydai, kurių namų yra išlikusių iki šiol.

Kadaise Musninkuose dominavo žydai, kurių namų yra išlikusių iki šiol.

Pasak jos, miestelyje prieš karą gyveno daug žydų: 1923 metais iš 556 gyventojų Musninkuose 380 buvo žydai, todėl veikė žydų mokykla. Žydų gyvenimo centras buvo sinagoga. Ji atliko 3 funkcijas: tai buvo maldos namai, studijų centras ir susitikimų centras, kur buvo aptariami įvairūs reikalai, tarp jų – ir verslo. Vieni žydai vertėsi prekyba, į Vilnių ir į Ukmergę parduoti veždavo daržoves ir kitas maisto atsargas, kiti vertėsi daržininkyste, augino vištas. Tarp žydų buvo nemažai amatininkų: siuvėjų, kalvių, skardininkų, stiklių ir kt.

Su musninkiečiais žydai palaikė gerus santykius, jie buvo draugiški.

1937 metų surašymo duomenimis, Musninkuose gyvenančių žydų skaičius sumažėjo iki 250, o 1941 metais – iki 180. Daroma prielaida, kad dalis jų persikėlė gyventi į didesnius miestus, kur buvo geresnės verslo vystymo galimybės, kita dalis išvažiavo į užsienį.

Ypač daug Musninkuose gyvenančių žydų buvo sunaikinta holokausto metais. 1941 metais Hitlerio kariuomenei užėmus Musninkus, 180 miestelio žydų buvo išvaryti iš savo namų ir drauge su likimo draugais sušaudyti Pivonijos šile prie Ukmergės. Iki šiol Musninkuose išliko žydų statyti namai ir senosios žydų kapinės.

Darbštūs žmonės

Pasak B.Jankauskienės, Musninkai visada buvo gyvas ir savitas kraštas, kuriame puoselėjama istorija ir kultūra, saugomos tradicijos. „Čia visada gyveno darbštūs ir savo kraštą mylintys žmonės. Taip yra ir šiandien. Galbūt todėl mūsų miestelyje yra mažai bedarbių“, – teigė seniūnė. Ji pasidžiaugė darbščiais ūkininkais, puoselėjančiais augalininkystės ir pieno ūkius. Musninkų seniūnijoje, Krunuose, yra įsikūręs ekologinis kaimas, kuriame veiklą vykdo jauni žmonės, siekiantys išsaugoti sveiką gyvenimo būdą ir dvasines vertybes bei atgaivinantys etnokultūrą.

„Daug darbo vietų atsirado greta esančiame Vileikiškių kaime pastačius braškių auginimo šiltnamius. 5 hektarų plotą užimančiuose šiltnamiuose šiuo metu darbuojasi apie 60 žmonių. Dauguma darbuotojų – jaunos mūsų krašto moterys, anksčiau dirbusios Vilniuje. Ateityje planuojama šiltnamius išplėsti iki 10 hektarų, bus atidarytas braškių šaldymo ir džiovinimo cechas. Taigi darbo vietų bus dar daugiau“, – pasakojo

B. Jankauskienė

B. Jankauskienė

Vykdo įvairius projektus

Musninkuose gyvuoja dvi darbščios bendruomenės:  Kultūros puoselėtojų bendruomenė ir Musninkų kaimo bendruomenė „Spindulys“. Pasak seniūnės, Kultūros puoselėtojų bendruomenė užsiima pilietiniais, sportiniais, kultūriniais darbus, organizuoja įvairias šventes, varpinėje rengia parodas. Musninkų kaimo bendruomenė „Spindulys“ atlieka ūkinę veiklą. Jos pastangomis miestelyje buvo įrengta vaikų žaidimo aikštelė, įsteigti bendruomenės namai bei atlikti kitai darbai.

„Pagal projektą buvo vykdomi musninkiečių perkvalifikavo mokymai. Juose 40 žmonių įgijo naujų įgūdžių, 13 įsidarbino. Projekto dėka buvo įrengta moderni virtuvė, kurioje gaminami įvairūs skanūs patiekalai“, – džiaugėsi Musninkų seniūnė.

Miestelyje netrūksta renginių. Kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį medžio skulptūrų take vyksta sportinės šventės, gruodžio mėnesį – iškilminga „Musinukų“ nominacijos įteikimo ceremonija (joje apdovanojimai įteikiami Musninkų krašto kultūros puoselėtojams bei saviveiklininkams). Daug renginių organizuoja Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro Musninkų filialas, Alfonso Petrulio gimnazija. Musninkiečiai labai mėgsta dainuoti. O dainuoti yra kur, nes kultūros centre veikia liaudiškos muzikos kapela, ansamblis. Seniūnijoje aktyviai darbuojasi ir dar dvi kaimo bendruomenės, esančios Vileikiškyje ir Krunuose. Vileikiškiečiai didžiuojasi vokaliniu ansambliu „Vingiorykštė“.