Vaizdo įrašo nuotr.

LRT Plius laidos „Stop juosta“ komanda lankosi šiaurės rytų Lietuvoje. Tiksliau – Rokiškyje ir Obeliuose. Abu šie miestai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti panašiu metu – 15-ojo ir 16-ojo amžių sandūroje. Šie miestai garsėję dvarais ir valdžiusiais grafais, labiausiai – Tyzenhauzais ir Pšezdzeckiais.

Miesto istoriją pasakojanti architektūra

Grafų Tyzenhauzų statyta kompozicinė architektūrinė Rokiškio ašis „dvaras-bažnyčia“ suformavo tikrai išskirtinę miesto centrinę dalį. Tyzenhauzai pamažu pradėjo formuoti ir centrinę, palyginus su kitais Lietuvos miestais – milžinišką miesto aikštę, statydami vienaaukščius bei dviaukščius namus ir nuomodami juos miestelėnams. Aikštės architektūra – ištisas kelių šimtmečių rinkinys, išraiškingai pasakojantis miesto istoriją. Vienas tokių istorinių objektų – įkurtosios Lietuvos respublikos dešimtmečiui statytas Nepriklausomybės paminklas.

Stop kadras 

„Rokiškėnai šiam paminklui surinko 30 000 litų. Turint omenyje, kad tuo metu buvo ekonominės krizės metai, tai tikrai nemenka suma. Paminklas unikalus tuo, kad jis sugebėjo atstovėti visą sovietinį laikotarpį, nebuvo nugriautas“, – pasakoja rokiškėnas istorikas Giedrius Kujelis.

Londone – Rokiškio linai

Rokiškio aikštėje buvo pastatytas dvaro prekybos centras, vienintelis toks Lietuvoje, prekiavęs dvaro gaminama produkcija. „Ši aikštė – gan nemaža, o tai rodo vieną įdomų faktą, kad Rokiškis turėjo ką parduoti ir pirkti. Tai – vienas iš prekybos centrų. Dar 17 a. prekybos uostus Londone, Olandijoje pasiekdavo Rokiškio linai. Būtent jie buvo viena pagrindinių šio krašto produkcijų, nešusių turtus Rokiškio dvarui“, – tikina istorikas.

Stop kadras 

Spirito gamykla  – kultūros paveldo objektas

Taip pat Rokiškiui pelną nešė ne tik miesto aikštėje parduodami produktai, bet ir spiritas. Tarpukariu Nepriklausoma Lietuva vykdė griežtą žemės reformą, išdalindama dvarams priklausiusią žemę bežemiams arba mažažemiams valstiečiams. Taip Rokiškio grafams iš kažkada priklausiusių tūkstančių, beliko vos šimtinė hektarų. Natūralu, kad Janas Pšezdzeckis neatsisakė didelį pelną generuojančio verslo ir tarpukariu atstatė per Pirmąjį Pasaulinį karą vokiečių išardytą spirito varyklą.

„Ši spirito gamykla – kultūros paveldo objektas. Obelių dvaras istoriniuose šaltiniuose jau minimas 16 a. pradžioje, o bravoras buvo pagrindinis šio pastato pasididžiavimas. Tiesa, spirito talpyklos buvo pagamintos iš vario ir specialiai nudažytos dažais, kad piktavaliai neišvogtų“, – teigia G. Kujelis.

Stop kadras 

Rokiškio stotis, kainavusi beveik milijoną litų

Geležinkelio atsiradimas prie bet kurio miesto reiškė viena – atsivėrusias galimybes ir klestėjimą. Platieji geležinkelio bėgiai per Rokiškį situaciją tarpukariu tik dar labiau pataisė.

„To meto spaudoje rašyta, kad Rokiškio stotis – viena brangiausių geležinkelių stočių, kainavusių beveik milijoną litų. Stoties architektas – Edmundas Frykas, buvęs vienu iš etatinių stočių projektuotojų pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu“, – pasakoja architektūros istorikas Vaidas Petrulis.

Stop kadras 

Unikalus reiškinys Obelių geležinkelio stotyje

Puošnioji Rokiškio geležinkelio stotis buvo žemesnės kategorijos nei Obelių stotis. Ne architektūra, žinoma, bet tranzitinių krovinių pergabenimo svarba. „Kalbant apie modernizmą ir tarpukarį, kur kas įdomesnis – šalimais stoties stovintis geltonas namas. Tarpukariu čia atnaujinta stotis, bet šis procesas apėmė ir platesnę infrastruktūrą – geltonas objektas buvo suprojektuotas geležinkeliečių sanatorijai. Tai – labai unikalus ir retas reiškinys“, – teigia architektūros istorikas.

Stop kadras 

Kipro Petrausko dosnumas mokyklai

Nors Obeliuose stovinti mokykla buvo vadinama Žaliąja, iš tikrųjų jai buvo suteiktas Kipro Petrausko vardas. Mat dainininkas, kurio brolis Mikas vargonuodavo Obeliuose, šio kvietimu čia apsilankė, surengė koncertą ir visus gautus pinigus – 500 litų – skyrė naujosios mokyklos statybai.

„Iš tiesų, medinės mokyklos tarpukario metu yra labai dažnos. Bet kas nebūdinga – sudėtinga pastato struktūra, primenantį poilsinį pastatą. Tai – vienas iš įspūdingiausių pastatų, pastatytų Rokiškyje tarpukariu“, – tikina V. Petrulis.

Stop kadras 

Kai buvo pastatyta naujoji gimnazija, Žaliojoje įsikūrė Jaunimo laisvalaikio centras. Po to ir jo nebeliko. Dabar Žaliosios laukia liūdnas Brisiaus galas – atitarnavusi savo, greitai ji bus nugriauta.

Mūrinė Lietuva – stiprus architektūros politikos ženklas

Bėgant metams, Rokiškis plėtėsi. Nors ir senojoje miesto dalyje, kurioje dar buvo daug laisvo ploto, ryškėjo tarpukario Rokiškio modernėjimas. „Kalbant apie modernybės ženklus, tokio mastelio mieste kaip Rokiškis, kuriame tarpukariu gyveno maždaug keturi tūkstančiai gyventojų, svarbiausias ženklas – 1934 m. centrinė miesto dalis, kuri buvo paskelbta mūro kvartalu. Ta žymioji mūrinės Lietuvos koncepcija – stipriausias Lietuvos architektūros politikos ženklas“, – tikina istorikas Giedrius Kujelis.

Stop kadras 

Vien per pirmąjį Lietuvos Respublikos dešimtmetį Rokiškyje buvo pastatyta 180 naujų pastatų. „Rokiškyje atrasime pakankamai eklektišką supratimą apie tai, kas yra gražu. Aikštė, kaip ir visas  miestelis yra puikus sėkmingos infrastruktūros pavyzdys, kuomet iš paprastos turgaus aikštės ši virsta į didesnę, gražesnę struktūrą“, – laidoje Rokiškiui komplimentų negailės V. Petrulis.