Sintautus reprezentuoja grojantis fontanas ir atstatyta Sintautų bažnyčia.

Ten, kur trys upeliai susilieja į vieną Pentos upę, įsikūręs Sintautų miestelis (Šakių r.), savo istoriją skaičiuojantis šimtmečiais. Jo herbe pavaizduota trijų upių santaka ir trys auksiniai dobilo lapai. Jie simbolizuoja tris broliukus Suntautaičius, arba Sintautaičius, kurie 1561 metais šioje vietoje gavo tris valakus žemės. Nuo pirmų įsikūrusiųjų pavardės atsirado ir sutrumpintas miestelio pavadinimas – Sintautai.

Užsiimti yra kuo

Šiandien Sintautų miestelyje gyvena apie 600, o seniūnijoje – apie 1 600 gyventojų. Nors Sintautų gyventojų gretas praretino emigracijos banga, miestelyje stabiliai veikia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 126 moksleiviai. Pilnai užpildyta ikimokyklinio ugdymo įstaiga – vaikų darželį „Vyturėlis“ lanko 53 vaikai nuo 2 iki 7 metų amžiaus. Jaunų šeimų yra, tai teikia vilčių, kad mokykla gyvens toliau.

Pati didžiausia darbdavė Sintautuose yra UAB „Mediresta“, turinti medienos bei metalo apdirbimo cechus. 1993 metais įkurtoje bendrovėje dirba 122 darbuotojai, tarp jų – nemažai moterų. Metinė įmonės apyvarta siekia apie 3 mln. eurų. Medienos apdirbimo ceche gaminami klijuotos medienos gaminiai, medienos briketai, o metalo apdirbimo ceche virinamas, pjaustomas metalas. Sintautų seniūno Kęstučio Birbilo teigimu, nors darbuotojų daug, tik dalis jų yra iš Sintautų, kiti suvažiuoja iš Kudirkos Naumiesčio, aplinkinių kaimų.

Sintautų miestelio šventėje.

Sintautų miestelio šventėje.

„Kurie įsitvirtinę, tai dirba, o naujokai ilgai nepadirba. Darbas prie nuolat judančios gamybos linijos. Ten jau negali žiopsoti“, – pastebėjo K.Birbilas.

Darbo vietų žmonėms suteikia ir žemės ūkio kooperatyvas „Sintautų pienas“. Jie surenka pieną iš aplinkinių ūkininkų, patys jo neperdirba, tik atšaldo ir išgabena perdirbėjams.

Sintautiečių Dainoros ir Valdo Piečaičių ūkyje įkurtoje aliejinėje spaudžiamas rapsų, linų sėmenų, kanapių ir margainių sėklų aliejus. Ūkininko Vytauto Jucaičio ūkyje auginamos bulvės, įkurtas bulvių skutimo cechas. Jame dviem pamainomis dirba apie dešimt darbuotojų, dauguma jų – moterys. Nuskustas bulves sufasuoja, dalį vakuumuoja ir tiekia Lietuvos rinkai. „Jeigu kada nors pirksite skustas bulves ir bus parašytas V.Jucaičio ūkis, tai jos yra iš Sintautų. Patys augina bulves, patys skuta“, – pasakojo seniūnas.

Mojinės_5

Žmonių patogumui

K.Birbilas minėjo, kad neseniai Sintautuose Matas Čeplevičius atidarė kebabinę ir pats sau susikūrė darbo vietą. Miestelyje veikia ir prieš penkerius metus naujai atidaryta vienintelė parduotuvė „Sintautų gulbelė“. Yra moterų, ruošiančių maistą įvairioms šventėms ir gedulingiems pietums.

„Labai dejuoti negalime, bet žmonėms Sintautuose dar labai reikėtų ir nuolatos dirbančios kavinukės“, – žmonių svajone pasidalino seniūnas, dar ir pats nostalgiškai prisimenantis kiek anksčiau čia veikusią kavinę-barą „Pas Danutę“, kurios durys jau nebesivarsto.

Sintautuose dar veikia paštas, priešgaisrinis punktas, Reginos Jucaitienės odontologijos kabinetas. „Jeigu kam bėda, stomatologė dirba du kartus per savaitę“, – vardijo seniūnas apgailestaudamas, kad to paties negali pasakyti apie metus nebeveikiantį medicinos punktą. Seniūno teigimu, ambulatorijos žmonės Sintautuose tikrai labai pasigenda.

Sintautai turi savo bendruomenės centrą, kurio patalpose veikia vaikų dienos centras. Jį lanko 15 vaikų. Vasaromis vaikams organizuojama stovykla, kviečianti dalyvauti visus miestelio vaikus.

Paskaityti knygų, laikraščių, pasikalbėti žmonės gali užsukti į Sintautų miestelio viešąją biblioteką. VšĮ „Sintautų akademija“ leidžia kalendorius, rengia plenerus, plėtoja projektinę veiklą. Dėl projektų Sintautų centre įkurtas skulptūrų parkas. Jame gražiai išsirikiavę dešimt medinių bei septynios akmeninės skulptūros, o bažnyčios šventoriuje – dar penkios medinukės skulptūros.

Mojinės_2

Miestelio centre įrengtas muzikinis fontanas džiugina sintautiečius nuo gegužės mėnesio šeštadienių vakarais. Jis įjungiamas likus valandai iki saulėlydžio arba kai miestelyje sulaukiama garbių svečių, ekskursijų, jeigu pageidaujama – ir per asmenines šventes. Seniūnas aiškino, kad dieną fontano spalvų nematyti, o sutemus jis ne tik groja, bet ir pasidabina spalvomis.

Centre taip pat galima aplankyti paminklą kraštiečiui poetui Pranui Vaičaičiui bei pasivaikščioti po pačių sintautiečių pasodintą beveik trijų dešimčių metų brandumo ąžuolyną. „Kiekvienas sintautietis turi savo rūpesčių, darbų, poilsio akimirkų, tuo ir gyvena Sintautų žmonės“, – kalbėjo K.Birbilas.

Chorai ir vokaliniai ansambliai iš visos Lietuvos suvažiuoja į sakralinės muzikos festivalį "Giesmė", kuris rengiamas Sintautų bažnyčioje.

Chorai ir vokaliniai ansambliai iš visos Lietuvos suvažiuoja į sakralinės muzikos festivalį „Giesmė“, kuris rengiamas Sintautų bažnyčioje.

Be žemės ūkio – nė žingsnio

Daugiau nei 100 ha žemės valdo šešių sintautiečių šeimų ūkiai, tai Zigmas ir Vida Balkojai, Gintautas, Rūta, anūkas Mantvydas Orintai, Sigitas, Birutė ir jų sūnus Ignas Duobai, Valdas Grabauskas, Dainora ir Valdas Piečaičiai, Gražina ir Juozas Juškai.

Ūkininkas Egidijus Duoba augina daržoves. Kitas ūkininkas Tomas Jakštys plėtoja gyvulininkystę. Medaus prisuka bitininkai Justinas Bacevičius ir Vytautas Valinskis. Yra auginančiųjų uogas.

„Tikrai dar daug žmonių, užsiimančių žemės ūkiu. Sintautuose visos žemės išdirbtos, nėra nė lopinėlio geros nedirbamos žemės. Jeigu kur nors yra likusių sugriuvusių pastatų, aplink juos žemė patvarkoma ir kiek įmanoma apsėjama. Žemę dirbti yra kam, bet laisvos žemės jau nėra,“ – pastebi Sintautų seniūnas.

Vietinių žemės ūkio bendrovių seniūnijoje nėra. Dalį žemių dirba „Auga group“ ekologinis ūkis. Seniūnijos teritorijoje jis dirba per 100 ha žemės, ekologiškai augina cukrinius runkelius, kviečius, pupas.

Dėmesys – žmogui ir jo aplinkai

Sintautų miestelio centras 2011–2012 metais buvo tapęs didele statybų aikšte – vienu metu vykdant du projektus buvo rekonstruojamas Sintautų kultūros centro administracinis pastatas bei miestelio aikštė, įrengiamas Sintautų kultūrinis rekreacinis parkas. Dėl šių projektų naują veidą įgavo ne tik miestelio aikštė bei kultūros centro pastatas, bet ir buvo renovuotas senasis medinis mokyklos pastatas, pastatytas muzikinis fontanas, įrengiant rekreacinę teritoriją sutvarkyta gretimai esanti kūdra, o riedlenčių sporto mėgėjams įrengta riedučių aikštelė su tramplynais.

Jeigu jaunimas nebūtų emigravęs iš Sintautų krašto, tai, anot K.Birbilo, ko gero, dabar Sintautuose nebūtų kur gyventi. Jis suskaičiavo, kad negyvenamos yra tik dvi sodybos miestelio pakraščiuose. Miestelyje yra tiktai trys daugiabučiai – dviaukščiai namai. Per visą nepriklausomybės laikotarpį Sintautuose pastatyti tik 3 nauji gyvenamieji namai. „Statybos sustojusios. Kas statosi, daugiausia griauna seną pastatą ir jo vietoje stato naują“, – tendencijas stebi seniūnas.

Dar viena problema – Sintautuose yra du didžiuliai tvenkiniai, kurių amžius – apie 50 metų. Abu baigia užželti, dugnas pasidengęs storu dumblo sluoksniu, bet juose gausu įvairių žuvų, žmonės norėtų žvejoti. Seniūnija nežino, ką su tvenkiniais daryti. Pigiausias ir paprasčiausias būdas būtų įleisti didelį kiekį amūrų. Jie suvalgytų žoles, bet tvenkinių dugnas vis tiek liktų uždumblėjęs.

Prie tvenkinių bendruomenė įsirengusi pliažą, kur galima maudytis, bet tik iki pažvyruotos zonos pabaigos. Toliau – kojos klimpsta. Joms išvalyti, seniūno teigimu, reikėtų krūvos pinigų, bet jų reikia ir kitoms reikmėms – štai, pavyzdžiui, asfaltavimo laukia dar penkios gatvės.

Kultūrinio gyvenimo verpetai

Laikinai Sintautų kultūros centro direktoriaus pareigas einanti Erika Bingelienė tiki, kad Sintautai yra ypatingas kraštas dėl to, kad čia po šimtmečių sodus vaikščiojo, čia gyveno švietėjas ir rašytojas, kunigas Antanas Tatarė, kalbininkas Juozas Pikčilingis, poetas Pranas Vaičaitis, Vasario 16-osios akto signataras JonasVailokaitis. „Šviesuolių dėka Sintautai klesti“, – tikino miestelio kultūrinio gyvenimo puoselėtoja.

Pasak jos, vieni kultūriniai renginiai „sukasi“ pačiuose Sintautuose, kiti – išvažiuojamieji. Sintautų krašto žmonės labai didžiuojasi Mojinėmis – gegužinės pamaldos, kurios vyksta Veršių arba Skaisgirių kaimuose. Šis renginys už tradicijų puoselėjimą pelnė Liaudies kultūros centro padėką. Šiemet surengtos jau devintosios Mojinės.

Sintautų pasididžiavimas – Mojinės, arba gegužinės pamaldos, vykstančios Verųių arba Skaisgirių kaimuose.

Sintautų pasididžiavimas – Mojinės, arba gegužinės pamaldos, vykstančios Verųių arba Skaisgirių kaimuose.

Sintautiečiai jau yra įpratę ir prie to, kad dalyvauti sakralinės muzikos festivalyje „Giesmė“ Sintautų bažnyčioje iš visos Lietuvos suvažiuoja chorai ir vokaliniai ansambliai. Miestelyje penkerius metus organizuojama tradicinė šventė – liaudiškų šokių festivalis, kuris pernai tapo tarptautiniu.

Sintautiečiai labai didžiuojasi ir Veršių kaimo Bulvės švente. Ji gyvuoja jau 12 metų, o šiemetė visus sukvies spalio 5 dieną, kai Zanavykijoje užaugs bulvės.

Bulvės šventė Sintautuose gyvuoja jau 12 metų.

Bulvės šventė Sintautuose gyvuoja jau 12 metų.

Kasmet Sintautus garsina rugpjūčio pabaigoje švenčiami Baltramiejaus atlaidai ir per juos vykstanti miestelio šventė. Šiemetei organizatoriai nori suteikti išliekamąją vertę. Ta proga visi bus kviečiami į signataro J.Vailokaičio tėviškę Piktžirniuose. Ten Sintautų žmonės 99 metams įkas laiko kapsulę, į kurią savo rankomis pagamintas dovanas ateities kartoms sudės visa Sintautų bendruomenė.

„Idėja užgimė pernai per Lietuvos 100-metį. Užtruko, kol gavome leidimus. Ši kapsulė, kurią įleisime, turėtų būti iškelta tik 2118 metais, per antrąjį Lietuvos šimtmetį. Mes dabartį užkonservuojame, prisiliečiame, patys to nematysime, bet matys mūsų anūkai“, – tikino E.Bingelienė.

Lankytinos vietos Sintautuose

  • Poeto P.Vaičaičio tėviškės sodyba su muziejumi viduje.
  • Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
  • Kalbininko J.Pikčilingio muziejus Sintautų pagrindinėje mokykloje.
  • Sintautų kapinėse: poeto P.Vaičaičio ir kalbininko J.Pikčilingio kapai, signataro J.Vailokaičio tėvų kapas.
  • Tatarės muziejus senojoje bažnyčioje.
  • Signataro J.Vailokaičio tėviškė Piktžirnių kaime.