Asociatyvi nuotr.

Kovo mėnesį svarbiausi įvykiai bičių gyvenime – perų atsiradimas ir apsiskraidymas. Kiekvienais metais bitės apsiskraido labai nevienodu laiku – kartais vasarį, o būna, kad tik balandžio pradžioje. Bet dažniausiai apsiskraido kovą, kai oras sušyla iki 9–11 laipsnių temperatūros.

Reikia šviežio oro

Dažniausiai apsiskraidyti neišskrenda tik silpnų šeimų bitės. Geriausia tą dieną bitininkui būti bityne, kad galėtų stebėti apsiskraidymą. Normaliai peržiemojusios bičių šeimos skraido gausiai, apsiskraidymas trunka apie 15 minučių. Menkai skraido šeimos be motinėlių ir sergančios varoze.

Bitėms apsiskraidžius, avilių lakos susiaurinamos iki 5–6 cm, o silpnų šeimų – dar daugiau, nes auginant perus avilyje reikia palaikyti 35 laipsnių temperatūrą.

Kovo pradžioje, kol bitės dar neapsiskaidžiusios, reikia nuo avilių lakų nuvalyti bičių lavonėlius, nes šiuo metu bitėms reikia šviežio oro.

Ruošiame girdyklas

Bitėms iki apsiskraidymo reikia paruošti girdyklas su vandeniu. Kadangi lauke dar šalta, į jas reikia pilti pašildyto vandens. Svarbu, kad bitės gautų ir pasūdyto vandens (5 g druskos 1l vandens). Girdyklų bityne turi būti nuo bičių apsiskraidymo dienos. Jei įrengiamos vėliau, nuo birželio ar liepos mėnesio, kai būna sausros ir viskas išdžiūva, bitės prie jų nepripranta ir į jas nebeskrenda. Laiku įrengę girdyklas, išgelbėsime bites nuo žūties, kada jos šaltu ir vėjuotu oru skrenda parsinešti vandens. Kadangi pavasarį bitėms labai reikalingas vanduo, jogalima įpilti į kiekvienos bičių šeimos maitintuves. Nustatyta, kad pavasarį per parą bičių šeima išgeria 30–100 g vandens.

Maistas

Kovo mėnesį svarbu įsitikinti, kad bitėms netrūksta maisto. Šiltesnę dieną neatidengdami viso lizdo atsargiai patikriname, ar yra maisto ir perų. Taip pat išimame bičių neaptūptus korius. Tuos, kuriuose yra maisto, iškeliame už diafragmos. Jei lizduose yra visai tuščių ir bičių neaptūptų korių, juos išimame iš avilių. Tokie koriai tik atšaldo lizdus. Visas drėgnas pagalves pakeičiame sausomis. Kovo mėnesį dienomis sušyla iki8–10 laipsnių, o naktys būna šaltos net 12–15 laipsnių šalčio. Kad bitėms būtų šilčiau, virš lubelių klojami keli sluoksniai popieriaus ar kartono, gerai sulaikančio šilumą ir sugeriančio drėgmę.

Apžiūrėjus lizdus nustatoma, kiek maisto yra aviliuose. Jei bitės turi 8–10 kg ir daugiau maisto, reiškia, kad viskas gerai. Jei maisto mažiau nei 7 kg, bitės jį taupys, apribos motinėlės kiaušinėlių dėjimą ir šeima vystysis lėtai. Kad to išvengtume, bites reikia papildomai pamaitinti – duoti joms kandi tešlos arba įdėti korį su medumi.

Papildomas maitinimas

Nustatant bičių šeimų stiprumą, nereikia pamiršti, kad bičių šeimose natūraliai išmiršta žiemojusios bitės, pamažu didėja motinėlės dėslumas, daugėja jaunų bičių. Jų šeimų stiprumas priklauso nuo to, kaip vyks šie du procesai. Motinėlės dėslumą didina papildomas šeimos maitinimas. Kovo mėnesį papildomai duoti kandi tešlos, korį su medumi geriau negu cukraus sirupo. Esant šaltam orui, cukraus sirupą bitės blogai ima. Prieš duodant bitėms, korius su medumi reikėtų 1–2 paras palaikyti šiltoje patalpoje, kad labai neatšaldytų bičių lizdų.

Korį su medumi galim paguldyti virš bičių lizdo, prieš tai nuėmus dalį lubelių, kad bitės galėtų laisvai prieiti prie maisto. Dažniausiai bitės iš šių korių maistą susineša į lizdą. Po kurio laiko šį korį nuėmę pakeičiame kitu su medumi. Klaidą daro tie bitininkai, kurie prieš duodami bitėms korius sugalvoja juos atakiuoti. To daryti jokiu būdu nederėtų, nes medus, pritraukęs iš aplinkos drėgmės, ima varvėti per korius. Bitėms pačios atakiuoja ir reikiamą kiekį medaus susineša į lizdo vidų.

Jei kovo mėnesį buvo šiltų dienų ir galėjome išvalyti avilių dugnus, avilių šiukšles būtina sudeginti. Per pirmą bičių apžiūrėjimą pasistenkime atlikti kuo daugiau darbų, kad dažnai netrikdytume bičių, neatšaldytume lizdų. Šeimos duomenys pasižymimi užrašuose.

Kovo mėnesį atšilus orams dezinfekuojame rėmelius, avilius, vielijame rėmelius, baigiame lydyti vašką, remontuojame inventorių. Per bitininkavimo sezoną šiems darbams paprastai nelieka laiko.

 

Meilutė Močiškytė