Kalniečių parke, Kaune, nuo žūties išgelbėta viename medyje žiemoti pasilikusi bičių šeima. Tarp gelstančių lapų prie šakos pakibusius korius ir aplink juos dūzgiančias bites praėjusį penktadienį pastebėjo kaunietė Birutė Riabčikovienė. Gamtai neabejinga moteris suprato, jog tokiu metu medunešiai vabzdžiai turėtų saugiai gyventi avilyje, o sinoptikai prognozavo šalnas. Ji paskambino viešumoje žinomiausiam šalyje bitininkui Algirdui Amšiejui.

Trys didžiuliai koriai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas, biomedicinos mokslų daktaras A. Amšiejus suskubo gelbėti bičių. Įvertinęs situaciją Kalniečių parke (gausybė vasarą bitėms „naudingų“ medžių, krūmų ir gėlynų), mokslininkas iš nupintų korių dydžio spėjo, jog spiečius greičiausiai į medį susimetęs liepos mėnesį. Bitės žvalgės įvertino Kalniečių parko galimybes joms maitintis, todėl šeima ir įsikūrė ant medžio šakos. Per tą laiką nupinti trys didžiuliai vaško koriai, juose vietos užteko ir perams, ir medaus atsargoms. Viduje jau buvo susiformavęs žiemoti pasirengęs bičių kamuolys, gilumoje saugantis (šildantis ir maitinantis) motinėlę. Iš arčiau apžiūrėjęs bičių gyvenamąjį būstą, dr. A. Amšiejus pastebėjo, jog išorinės korių akelės dengtos ne vašku, o pikiu, taip saugant šeimą nuo lietaus. Nors spalio ketvirtąją oro temperatūra Kaune siekė apie 12 laipsnių šilumos, bitelės iš Kalniečių parko grįždavo su geltonomis nuo žiedadulkių kojelėmis.

Įgėlė ir bitininkui

Pajutusios kopėčiomis iki jų priartėjusio dr. A. Amšiejaus dūminės kvapą, ant medžio kybojusios šeimos bitės suirzo ir pasiruošė gynybai – paskleidė aštrų nuodų kvapą. Vienos geluonį teko patirti ir bitininkui. Antrąkart dr. A. Amšiejus prie bičių lipo jau dėvėdamas specialų kombinezoną su veidą saugančiu tinkleliu.

Bitininkas su talkininku Laurynu bičių šeimą apgaubė specialiu maišu, kuriame prieš tai išdėstė medžio šakų, kad vaško koriai ir tarp jų susispietęs bičių kamuolys nepatirtų didelių sužalojimų.

Sujungs su kita šeima

Kalniečių parko lankytojai, stebėję bičių šeimos gelbėjimo operaciją, domėjosi tolesniu bičių likimu. Pasak dr. A. Amšiejaus, negausi ant medžio šakos gyvenusių karnikos rasės bičių šeima savarankiškai nesulauktų pavasario, todėl bus jungiama su kita, stipria šeima. Čia mokslininkas pašmaikštavo, jog abiem bičių šeimoms duos skaityti „Ūkininko patarėją“. Metodika paprasta: tarp dviejų avilio korpusų su skirtingomis šeimomis pertiesiamas laikraštis. Iš abiejų pusių laikraštį po truputį „valgys“ bitės, atsivėrę ertmės leis joms perimti vienos kitų kvapą, tokiu būdu susipažinti ir pasirengti bendram žiemojimui. Bitininkai dažnai taip rudenį dvi silpnesnes bičių šeimas sujungia, taip jos sėkmingai peržiemoja, o pavasarį – vėl padaromos dvi šeimos.

Kauniečiai smalsavo, iš kur į Kalniečių parką vasarą atskrido bičių spiečius. Pasak dr. A. Amšiejaus, Europos šalyse bitės vis dažniau gyventi renkasi miestus – juose gėlynai ir augmenija nepurškiami glifosatais, kaip intensyviosios žemdirbystės plotuose. Be to, ūkininkų laukuose vyrauja vienarūšės kultūros. Bitės nuo jų pavargsta, be to, vertingiausias medus – kai jis surinktas iš daugiažiedžių pievų ir lankų.

Šį pavasarį Kauno centre ant vieno pastato stogo buvo įkurdintos dvi iš dr. A. Amšiejaus bityno atkeliavusios bičių šeimos, tačiau jos vasarą spiečių neišleido. Be to, ten buvo Bakfasto rasės bitės, o Kalniečių parke gyveno karnikos bitės. Jos galėjo atskristi iš kurio nors Kauno rajono bityno.

Bičiulis dr. A. Amšiejus bičių gelbėtojai B. Riabčikovienei įteikė kibirėlį savo bityno medaus ir pakuotę žiedadulkių. Pati ponia Birutė prisipažino sauganti sveikatą ir neperkanti medaus prekybos centruose ar turguje, nes turinti savo šeimos bitininką – ukmergiškį Liną Kazėną.

Bičių gelbėjimo operacijos metu Kalniečių parke švietė vėsoka rudens saulė, tačiau visai koriuose susispietusiai bičių šeimai atsidūrus bitininko dr. A. Amšiejaus automobilyje, dangus ėmė ašaroti. Kitą dieną miestą ir Kauno apylinkes aplankė dviejų laipsnių šalna. Bitės Kalniečių parke būtų neišgyvenusios. Padėjo gamtą mylinčių žmonių bičiulystė.

Justinas ADOMAITIS

"Ūkininko patarėjas"