www.alioraseiniai.lt nuotr.

Sigitas Girdžius, firmos „Automobilis“ savininkas, – itin įdomus, darbštus, pilnas idėjų, plataus akiračio žmogus. Pavyzdingas šeimos tėvas, sekantis gyvenimo įvykius, neatitrūkstantis nuo  politinių įvykių, besidomintis visuomeniniu gyvenimu.

Nors ir brandaus amžiaus, tačiau tiek politikoje, tiek versle nepraranda realybės pojūčio, niekada nieko nelaukė su ištiesta ranka, visus savo tikslus subrandino, išmąstė ir įgyvendino pats. Šis žmogus visą gyvenimą buvo ir tebėra kūrėjas, turintis nuo vaikystės išsiugdytą, o gal ir paveldėtą iš tėvo pomėgį mylėti techniką ir bites, atrodo, taip nesuderinamus dalykus. Tačiau Girdžių dinastijoje jie visad derėjo.

Sigitas Girdžius gimė ir vaikystę praleido Tauragės rajone, Milgaudžių kaime. Tėvas Vladas labai mėgo krapštytis prie technikos, meistrauti, o didžiausią gyvenimo dalį ir aistrą atidavė bitėms. Mama Vanda buvo pradinių klasių mokytoja Gaurės mokykloje.
„Tėvų profesinis mišinys ko gero bus ir mano genuose palikęs tuos pradmenis – baigęs vidurinę mokiausi Vilniaus pedagoginiame universitete istorijos mokytojo specialybės, po studijų sutikau gyvenimo draugę Dalią, taip pat baigusią pedagoginius mokslus, muzikos specialybę. Žmonos Dalios paskyrimas ir mane atvedė į Raseinius. Pradėjau dirbti Raseinių žemės ūkio profesinėje mokykloje istorijos mokytoju, bet prisiminimai, kaip su tėvu gimtajame kaime suremontavome seną palutarką (taip vadindavo pačios pirmos laidos krovininius gazikus), pats susiremontavau senučiuką „Misk“ motociklą, ir pabudino polinkį technikai. Teko baigti ne vienus kvalifikacijos kursus, tobulinti inžinerines žinias. Profesinėje mokykloje direktoriaus Diržio pritarimu įrengėme mokymo bazę ir pradėjome ruošti kvalifikuotus žemės ūkio vairuotojus. Buvo įrengti mokymo kabinetai, tais laikais moderni mokymo bazė, pelnėme net Maskvos pripažinimą, buvome apdovanoti anuometinio gynybos ministro Ustinovo padėkomis.

Pasisukus istorijos ratui, viskas pakrypo kitaip: pagrindinė mokymo bazė buvo iškomplektuota, mokomosios mašinos iš mokyklos išvarytos, beliko tik klasės. Bet gyvenimas diktuoja savo – 1988 m. dar tuomet iš Maskvos buvo gautas leidimas Lietuvoje kurti automobilių vairuotojų mokymo bazę, taip atsirado „Automobilis“, vėliau – individuali S. Girdžiaus įmonė, kuri šiuo metu vadinasi UAB mokymo centras „Automobilis“. Esu šimtaprocentinis akcininkas, apmaudu, kad iš manęs, dar dirbančio, valstybė atima pusę uždirbtos pensijos, nors aš sukūriau keletą darbo vietų“, – pasakojo Sigitas, ir pokalbis tęsėsi žymiai subtilesne, artima mano pašnekovo sielai tema. Tai – bitės. O jos čia pat, prie mūsų, – jaukiame Dalios ir Sigito Girdžių privačiame kiemelyje. Tvenkinėlyje savo tylų gyvenimą gyvena žuvytės, žydi pavasarinės gėlės, nemažai gražių dekoratyvinių krūmų, medžių, graži pavėsinė, o aplink – skraidančios darbininkės bitelės.

„Vieną aviliuką palikau kieme – atėjęs poilsio valandėlei, stebėdamas bičių skraidymą, jų dūzgimą, pajunti neapsakomą ramybę. Bitės mano gyvenime taip pat nuo vaikystės, tėvas buvo geras bitininkas, nuo 10 metų pratino prie bitučių ir mane. Pradžioje gaudavau įgėlimų, bet tai manęs neatbaidė. Dabar laikau vienuolika bičių šeimų“, – atviravo S. Girdžius.

Pasak Sigito, Raseinių rajone ne visada bitininkai randa to, ko reikėtų, o visų pirma – žinių. Todėl anksti pavasarį mokymo centre „Automobilis“ drauge su Žemės rūmų atstove Skaidrute Žuvelaitiene organizavo seminarą „Bičių laikymo aktualijos“. Buvo pakviestas lektorius J. Jankauskas. Kad seminaras nebūtų vien teorinis, jam buvo iš anksto pasiruošta – demonstravimui pagaminta bitidė, priekaba bičių aviliams pervežti, buvo mokoma, kaip pasidaryti bitidę namų sąlygomis, parodyta įvairių rūšių avilių, vežimėliai aviliams parsivežti, stovai.
Dabar mokymo centre „Automobilis“ atidarytas skyrius, kuriame prekiaujama įvairiausiais bitininkų reikmenimis. Čia ir profesionalas,ir mėgėjas ras nuo korio rėmelio iki moderniausio avilio bei gydymo priemonių. Artimiausiu laiku asortimentą papildys elektriniai medsukiai.

Su Sigitu nuvykome į užmiestį, kur yra jo žemė. Čia pat nemažas tvenkinys, gražiai žaliuoja dar jaunas beržynėlis, pušelės, driekiasi platūs laukai, bitininkų vadinami bičių ganyklomis. Apžiūrėjome bitininko namelį ant ratų. Sigitas parodė nemažai naujovių, pasidalijo avilių racionalizacijos išradimais ir gudrybėmis. Bet kuriam bitininkui pokalbis su šiuo žmogumi būtų tikrai naudingas.

Nuo bičių šeimų vėl grįžtame į Sigito ir Dalios šeimyninį gyvenimą. Girdžiai užaugino du sūnus – Liną ir Nerijų. Linas dirba toje pačioje firmoje, gyvena Palendriuose, yra šio kaimo bendruomenės pirmininkas. Gyvenimą susikūrė su žmona Audra. Abu kūrybingi, veiklūs žmonės, augina sūnų ir dukrą. Dukra su nekantrumu laukia aštuoniolikos metų, kad savarankiškai galėtų sėsti už vairo. Sūnus žiemą nepamainomas instruktorius slidinėjimo trasose, kurias įrengė tėvas.

Antrasis Sigito ir Dalios sūnus Nerijus gyvena ir dirba Vilniuje, Transporto inspekcijos kontrolės skyriuje. Jis savo darbo kolektyve turi autoritetą, dažnai vyksta į kitas šalis atstovauti Lietuvai.

Penkiais anūkais ir abiem marčiomis Girdžiai sako esą patenkinti.Sigitas primena, kad visiškai nėra nutolęs ir nuo politikos, tačiau politinį gyvenimą dažniau stebi iš šalies, nes nori daugiau laiko skirti sau. „Veiklos man tikrai netrūksta – medžiotojas, bitininkas, dvi kadencijas buvau rajono tarybos nariu. Šiuo metu esu Raseinių r. savivaldybės Saugaus eismo komiteto narys, ten mano patirtis dažnai būna reikalinga ir naudinga. Nebijau to žodžio, esu patriotas, man neišeina taip gyventi, kaip sako, „dzin“. Turiu svajonių, planų, juos dažniausiai įgyvendinu per UAB „Automobilis“ veiklą – ne vien mokome vairuotojus mėgėjus, ruošiame ir TR – 1, TR – 2 traktorininkus, nuo birželio 1 dienos organizuosime autokrautuvo kursus, bus išduodami europinio standarto pažymėjimai, o tai labai naudinga vykstantiems dirbti į užsienį. Manau, būtų labai pravartu suorganizuoti vairavimo įgūdžių, kelių eismo taisyklių pasikartojimo kursus pensinio amžiaus žmonėms. Taip pat planuoju surengti 160 valandų bitininkų kursus. Turiu ir kitokių planų“, – entuziastingai dalijosi sumanymais S. Girdžius.

Malonu, gera bendrauti su žmogumi, kuris atsiveria visa savo sielos esybe, mato gyvenimą realiai – nesikeikdamas, neburnodamas, suprasdamas, kad viso gyvenimo sėkmė – tiek materialinė, tiek dvasinė – prasideda mažoje dėžutėje ant kiekvieno pečių. Pasirodo, viską galima suderinti, net ir tokius priešingus dalykus, kaip automobilis ir bitės.

 

Pranas LAURINAVIČIUS

www.alioraseiniai.lt