Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bitininkai nenori podukros vietos

Lietuvoje apie 8 tūkst. bitininkų kasmet prisuka daugiau kaip 4 tūkst. tonų medaus. Tačiau dėl to bičių laikytojai laimingesni nesijaučia – jie vienbalsiai tvirtina, kad sunkiausia jiems – ne prižiūrėti bites, jas išsaugoti, bet realizuoti bičių suneštą lietuvišką medų.

Strategijos vizija

Lietuvos rinkoje šiuo metu jaučiamas medaus perteklius. Mat į Lietuvą patenka nemažai medaus, išsukto ne tik kitose Europos Sąjungos šalyse, bet ir iš trečiųjų šalių. Be to, dažnai pirkėjams įsiūloma neaiškios kilmės medaus mišinių, neatskleidžiančių, kur iš tikrųjų jie pagaminti – Lietuvoje, kitoje ES šalyje ar Kinijoje, kuri pirmauja pasaulyje pagal medaus gamybą.

Diana ir jos brolis Deividas, bitininkų forumo „Mano bitės“ įkūrėjas ir prezidentas, talkinantys Rokiškio rajone gyvenantiems savo tėvams Rimantui Petrui ir Zitai Rušėnams, su bitėmis draugauja nuo vaikystės. Anot Dianos, nors bitininkams organizuojami susitikimai, jie šviečiami, bet norisi, kad ši šaka, ypač medaus realizacija, būtų daugiau palaikoma valstybės.

„Mums svarbiausias dalykas – parduoti. Čia labai pasigendame valstybės strategijos. Yra sukurtos kiaulininkystės, pienininkystės, paukštininkystės strategijos, bitininkystės – nėra. Mes labai pasigendame vidaus reklamos apie šį sveiką produktą. Norisi valstybės vizijos dėl medaus, bitynų ateities, nes lietuviškas medus tikrai yra kokybiškas“, – teigė bitininko dukra. Kadangi nėra valstybinės bitininkystės strategijos, anot jos, ši šaka jaučiasi našlaite.

Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius Rokiškio bitininkų minčiai, kad šalyje trūksta valstybinės bitininkystės strategijos, nepritaria.

Algirdas Skirkevičius

„Kai kurie bitininkai įžvelgia tik negatyvius dalykus. Aš ir pats susiduriu su tokiais žmonėmis, bet paklausti, ar gavo paramos pinigų, atsako: „Taip.“ Tai juk tie pinigai ir yra valstybės rūpinimasis bitininkais ir bitininkystės ateitimi“, – tvirtino A.Skirkevičius.

Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas tikino, kad bitininkystės sektoriuje įžvelgiąs ne nuosmukį, o pažangą. Kartu jis neneigė, kad, didėjant rinkoje medaus pasiūlai, bitininkams, ypač smulkesniems, darosi sunkiau joje išlikti.

Mažėja medingų plotų

Marijampolės bitininkų draugijos pirmininko Gedimino Povilaičio nuomone, situacija šalies bitininkystėje nėra džiuginanti. Pasak jo, daug kas priklauso nuo Žemės ūkio ministerijos pozicijos, nes patys bitininkai ar Lietuvos bitininkų visuomeninės organizacijos šią šaką išpopuliarinti nelabai pajėgūs.

G.Povilaitis

„Manau, valstybė į bitininkystę žiūri kaip pamotė į podukrą. Šiaip mes skųstis labai negalime, nes gauname įvairios paramos – ir bičių vaistams, ir maistui, ir bitynams įsirengti. Bet vis dėlto jaučiame, kad požiūris toks, jog būtų geriau, jei mūsų nebūtų“, – pusiau rimtai, pusiau juokais pasakė G.Povilaitis, kartu jis priminė, kad bitės labai reikalingos – jos lanko žiedus ir visiems augalams duoda gyvenimo pradžią.

Pasak marijampoliečio, iš tikrųjų šiandien Lietuvoje bitininkų yra pakankamai daug – gal net daugiau, nei reikia. Mat kai kurie šio verslo atstovai mano, kad bitininkystė – labai geras ir greitas biznis. Todėl atsirado daug naujų bitininkų, kurie šią sritį pasirinko ne iš pašaukimo, o tik vaikydamiesi pelno. Padirbėję kelerius metus ir pamatę, kad tai sunkus ir daug energijos reikalaujantis darbas, o pelno, kurio tikėjosi, greitai negauna, nusivilia. Tačiau atsisakančiųjų bitininkystės mažėja lėčiau, nei besivaikančiųjų greito pelno.

Bitininkystėje yra ir daugiau rimtų problemų – sparčiai mažėja ganyklų bitėms, ypač Suvalkijos krašte, kur jau beveik visa žemė yra dirbama, o sėjamos kultūros naudingos ūkininkams, o ne bitininkystei.

Vyresnės kartos bitininkai sumeistraudavo ne tik avilius, bet ir priekabas jiems pervežti.

„Žemdirbystė Suvalkijos krašte išvystyta itin smarkiai, ir tai jau yra bėda. Bitės neturi iš kur nešti nektaro – nėra žydinčių pievų, laukų“ , – teigė marijampolietis bitininkas.

Anot jo, grikių, iš kurių bitės mėgsta rinkti nektarą, suvalkiečiai iš viso nesėja. Žydinčių rapsų laukuose suvalkiečių bitės pasidarbuoti ne visada spėja, nes rapsai šiame regione pražysta anksčiau, kai bičių šeimynos būna dar nepakankamai sustiprėjusios ir pasirengusios didžiajam darbymečiui. Todėl darbštuolės ne visai išnaudoja ir rapsų žydėjimą, nors užsienyje lietuviškas rapsų medus populiarus, jo poreikis gana didelis. Tačiau toks medus turi būtų grynas ir neužterštas.

„Supirkėjai nemažai moka – po 2,5–2,8 euro už kilogramą. Patogu dar ir tai, kad medaus nereikia fasuoti į tarą, užtenka supilti į kibirus, be to, iš karto atsiskaito. Tik nelabai Suvalkijoje to rapsų medaus prisuksi“, – apgailestavo Marijampolės bitininkų draugijos vadovas. Pasak jo, bitininkus liūdina ir tai, kad vietos ūkininkai beveik neaugina ir dobilų. Mišrūs miškai, kur bitėms būdavo geros ganyklos, masiškai iškirsti.

Didelę patirtį sukaupęs Marijampolės bitininkas negali pasakyti, iš kur tiek daug rinkoje atsirado medaus – lietuviškas jis ar įvežtinis. Tik viena aišku: medaus kainos, palyginti su kitų produktų, yra žemos. „Viskas brangsta, o medaus kainos nekyla“, – pabrėžė G.Povilaitis.

Anot A.Skirkevičiaus, didėjant rinkoje medaus pasiūlai, bitininkams, ypač smulkesniems, darosi sunkiau joje išlikti.

Paramos daugėja

Kaip teigiama Žemės ūkio ministerijos „Valstiečių laikraščiui“ pateiktame paaiškinime, Lietuvos bitininkystės sektorius remiamas nuo pat mūsų šalies įstojimo į ES 2004 metais. Todėl parama Lietuvos bitininkystės sektoriui yra labai reikšminga – ji leido pasirenkant įvairias tradicines ir kuriant naujas formas kelti bitininkų kvalifikaciją, pagerinti bičių šeimų sveikatingumą kryptingai ir sistemingai naikinant jose erkes, suteikė galimybę įsigyti specialių bičių avilių gabenimo įrenginių, avilių, atlikti kitų svarbių darbų.

Anot Žemės ūkio ministerijos, Lietuvoje nemažai bitininkų yra garbingo amžiaus, jų naudojamas inventorius yra pasenęs, jiems trūksta teorinių žinių apie bitininkavimą, bičių sveikatingumą. Dėl to organizuojami mokymai bitininkams, skleidžiama informacija apie naujas bitininkystės ir medaus perdirbimo technologijas bei kitas bitininkavimo naujoves.

Lietuvoje kasmet gaunama apie 4 tūkst. tonų medaus – vidutiniškai iš vieno bičių avilio per metus prisukama apie 30–35 kg medaus. Siekiant didinti bičių šeimų produktyvumą, svarbu kuo efektyviau panaudoti natūralias bičių ganyklas, teikiant finansinę paramą bičių laikytojams, įsigyjantiems bičių avilių pervežimo įrangą ir priedus. Kitaip nei kitos ūkinių gyvūnų rūšys, medų nešančios bitės nėra laikomos griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, todėl jų priežiūra sudėtingesnė, jas veikia daugiau išorės veiksnių. Tad labai svarbu, kad kuo daugiau bitininkų laikytų stiprias, aukštos veislinės vertės bičių šeimas.

Bitininkystės produktai tampa vis populiaresni, todėl bitininkams labai aktualu išlaikyti ir gerinti bitininkystės produktų kokybę, didinti jų vertę rinkoje. Kokybiškos produkcijos gamyboje labai svarbi bitininkystės inventoriaus kokybė, todėl tikslinga ir toliau teikti paramą bitininkavimo inventoriui atnaujinti. Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2017–2019 metų programos priemonėms šiems metams skirta šiek tiek daugiau nei 648 tūkst. eurų.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, lietuviško medaus yra daug, jis kokybiškas ir vertinamas už mūsų valstybės ribų. Tačiau daugeliui Lietuvos bičių laikytojų kyla problemų realizuojant medų. Todėl bitininkai ir kiti ūkininkai gali naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėmis, galinčiomis kilstelėti jų veiklą į naują lygį. Susikooperavę bitininkai, kurių paraiškos bus įvertintos teigiamai, galės įsigyti naujos įrangos, padėsiančios įdomiau, sparčiau paruošti, išpilstyti ir rinkai tiekti aukštos kokybės medaus produktus. Taip pat bitininkams teikiama parama ir pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą bei už papildomą bičių maitinimą. Pernai tam išdalyta 570 tūkst. eurų.

Kokybės ženklas atvertų rinką

A.Stančikas 2017

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Su bitininkais esame diskutavę, sakykime, kaip populiarinti lietuvišką medų, nes iš tikrųjų yra nemažai atvežtinio. Kyla daug ginčų dėl medaus kokybės. Jie turi idėją, kad būtų produktui suteikiamas lietuviško medaus ženklas, kuris atitinkamai užtikrintų ir kokybę. Norėdami bityno produktui gauti šitą ženklą ūkininkai turėtų atlikti medaus tyrimus, įrodančius, kad jų produktas tikrai atitinka tam tikrus reikalavimus. Jie remiasi, kiek žinau, vokiečių patirtimi.

Ši šaka visada mums rūpėjo. Labai svarbu populiarinti Lietuvos bičių produktus. Bitininko gyvenimas priklauso nuo vartotojo, ar yra rinka, ar jis gali parduoti. Reikia, kad iš šio verslo bitininkai galėtų išgyventi. Tai – pagrindinis uždavinys. Kaimo reikalų komitete esame diskutavę dėl kokybės ženklo išdavimo. Jau tariamės ir su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Ženklas užtikrintų lietuvišką kilmę ir kokybę ne tik Lietuvoje, bet ir kitų šalių rinkose. Jis ateityje atvertų galimybes parduoti produkciją į kitas šalis. Ypač tų, kurie gali pasiūlyti ekologišką, švarų ir natūralų produktą. Žinoma, aukštos kokybės produkto atitinkamai ir vertė bus kita. Manau, artimiausiu metu turėtų atsirasti pirmieji sprendimai dėl tokio lietuviško produkto išgryninimo.

Juolab kad bitininkų visada buvo, yra ir bus. Bitės yra neatskiriama gamtos dalis. Jeigu mes jų neturėsime, iškils kitokių problemų. Imkime, pavyzdžiui, rapsų auginimą. Kai į rapsų laukus atvežama bičių, gauna naudos ir bitininkas, ir ūkininkas –derlius atitinkamai padidėja iki pusės tonos ir daugiau. Tą patvirtina net tyrimai.

Rekomenduojami video