Baigiantis vasariui aviliuose prasideda aktyvesnis gyvenimas. Laukdami sezono pradžios nesnaudžia ir bitininkai. Atskubėję pas žemės ūkio ministrą Bronių Markauską jie diskutavo apie laboratorijos, kurioje būtų galima nustatyti, kokiais chemikalais apnuodytos bitės, kūrimą, oficialų vienos bičių šeimos vertės nustatymą.

Nauja tvarka

Į susitikimą atvyko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Kretingos, Kupiškio, Prienų rajonų bitininkams atstovaujanti delegacija. Jos vadovas Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ valdybos pirmininkas Arūnas Neverdauskas ministrui įteikė miniatiūrinį avilį ir palinkėjo einant atsakingas pareigas nepamiršti ir bitininkų.„Tikimės asmeninio pritarimo ir palaikymo sprendžiant mūsų kreipimesi išvardytus trūkumus, tai labai aktualu Lietuvos bitininkams, jų šeimų nariams“, – sakė ANeverdauskas. Jis pasidžiaugė, kad jau atšauktas 2016 m. birželio 3 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-345,kuris įpareigojo pievas šienauti ne mažiau kaip du kartus per metus (ne mažiau kaip vieną kartą – iki liepos 1 d. ir ne mažiau kaip vieną kartą nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 31 d.). Pasak bitininko, priverstinis šienavimas iki liepos 1 d. turėtų būti atšauktas ne tik ūkininkams-bitininkams, bet ir visiems ūkininkams, nes bitės neša nektarą ir kartu apdulkina augalus visose netoli bitynų esančiose pievose. Ministras B.Markauskas priminė, kad reikalavimas šienauti du kartus buvo įvestas dėl sofos bitininkų.

Pavėluoti pranešimai

Susėdus prie diskusijų stalo, buvo aptarta ir kita bitininkams aktuali problema – purškimai.

„Visus žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, net ir pateikus duomenis, purkšti galima tik nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto, – sakė A. Neverdauskas. – Tačiau nors apie numatomus purškimus bitininkams ir pranešama žinutėmis telefonu, kartais jos ateina pavėluotai.“ Bitininko teigimu, labai trūksta konkrečios nustatytų veiksmų schemos: ką daryti bitininkui pamačius apnuodytas bites savo bityne, per kiek laiko ir kaip paimti žuvusių bičių mėginius, kas tai turi padaryti, kaip užfiksuoti bičių žuvimo faktą. Bitininkai ministrui papasakojo situaciją, kai bitės žuvo purškiant pupas nuo amarų insekticidais. „Vis daugiau auginama ankštinių kultūrų, todėl reikėtų išbraukti pupas iš techninių kultūrų sąrašo“, – sakė bitininkai. Ministras tuoj pat davė nurodymą, kad šis klausimas būtų sprendžiamas.

Kainos nustatymas

Visi Lietuvos bitininkai būtų patenkinti, jei būtų priimta tvarka, kuri padėtų nustatyti bičių žūčių nuo nesavalaikių purškimų kaltininkus. Susirinkę pas ministrą bitininkai siūlė paskelbti atsakingų tarnybų visose Lietuvos apskrityse telefono numerius, kad jos padėtų nustatyti bičių žuvimo priežastis ir kaltininkus. „Norėtųsi, kad būtų oficialiai nustatyta vienos bičių šeimos vertė eurais. Tai palengvintų žalos išieškojimą iš kaltininkų. Dabar net teismai vadovaujasi viešuose skelbimų portaluose pateikiama bičių šeimos kaina. Tai labai ginčytinas bičių šeimos vertės nustatymo būdas“, – pastebėjo Klaipėdos krašto bitininkas.

Skaudžios patirtys

Jis priminė skaudžią Kupiškio rajono bitininkų patirtį. 2015 m. buvo išnuodytos vieno bitininko bitės. Tuomet žmogus surado kaltininką, sužinojo, kokie chemikalai naudoti, pasamdė advokatus, tačiau nieko nelaimėjo. Klaipėdos rajone bites, spėjama, išnuodijo Lietuvos geležinkelio darbuotojai. „Tokių atvejų pasitaiko vis dažniau. Šią situaciją Lietuvoje būtina keisti“, – pabrėžė A.Neverdauskas. Jam pritarė bitininkė Ramunė Cibienė, kuri taip pat nukentėjo nuo neatsakingo ūkininkų elgesio. Nupurškus laukus, soduose ji rado nusilpusias bičių šeimas. „Jos nežuvo, tačiau medaus iš tų avilių turėjau perpus mažiau. Kas tokiu atveju turėtų padengti nuostolius?“ – klausė bitininkė. Žemės ūkio ministras paaiškino, kad ūkininkai nuolat baudžiami ir tikrinami. „Išsiversti be pesticidų auginant daug žemės ūkio kultūrų, sakyčiau, neįmanoma, tačiau sutikite, kad kasmet augalininkai darosi sąmoningesni ir konfliktų tarp jų ir bitininkų mažėja“, – sakė B.Markauskas.

Žala žmogui

Apsilankiusieji pas ministrą bitininkai išsakė ir savo nuostabą dėl praėjusiais metais vasario mėnesį Valstybinės augalininkystės tarnybos išduoto leidimo įvežti į Lietuvą rapsų sėklas, beicuotas beicais CRUISER OSR ir MODESTO, kurie turi neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų. Šių pesticidų naudojimas, pasak bitininkų, kenkia ne tik bitėms, kitiems vabzdžiams, bet ir žmonėms. „Po kurio laiko nuodai paveiks mūsų vaikų ir anūkų sveikatą. Ar tikrai pajamos, gaunamos už rapsus, pateisinamos finansiškai ir morališkai?“ – klausė ministro bičiuliai. B.Markauskas patikino bitininkus, kad šie metai yra paskutiniai, kai leidžiama naudoti kenksmingus aplinkai beicus. „Kita vertus, jei vertintume chemikalus pagal tai, kaip jie veikia endokrininę žmogaus sistemą, Lietuvoje turėtume uždrausti apie 60 proc. žemės ūkyje naudojamų chemikalų“, – sakė ministras. Anot jo, tada mūsų šalyje neišvengiamai mažės rapsų plotai.

Nauja grėsmė

Bitininkai priminė, kad viešoje erdvėje jau galima rasti informacijos apie artėjantį dar didesnį pavojų bitininkystei – sukurti naujos kartos chemikalai, kurių skilimo periodas labai trumpas. Tokiu atveju būtų neįmanoma laboratorijoje nustatyti cheminių medžiagų likučių. Apie tai, pasak bitininkų, jau viešai per ūkininkams skirtus seminarus kalba cheminių preparatų pardavimo konsultantai. „Didžiulė bėda ta, kad nėra akredituotos laboratorijos, kurioje atliktų tyrimų duomenis būtų galima pateikti teismui“, – sakė A.Neverdauskas. Ieškant teisybės bitininkui tenka mokėti už tyrimus Agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Pasak bitininkų, galima tik apgailestauti, kad bitės laikomos privačia nuosavybe, o ne gamtos turtu. Ministro manymu, atskiros laboratorijos kurti nereikėtų, nes tokių atvejų, kai žūva bitės, būna tik vienas kitas per metus. Tikslingiausia būtų, kad, žuvus bitėms, tyrimus atliktų Agrocheminių tyrimų laboratorija. Jis sakė pavesiąs ministerijos darbuotojams parengti aiškią tvarką, kuri tenkintų bitininkus ir leistų apskaičiuoti bičių šeimos kainą.

Sveiki produktai

Į susitikimą su ministru atvykę bitininkai vylėsi, kad Žemės ūkio ministerija sudarys sąlygas prekiauti medumi ir kitais bičių produktais parduotuvėlėse bitininkų sodybose. „Tai būtų aktualu ne tik bitininkams, bet ir visiems ūkininkams. Kokybiškų produktų galėtų įsigyti visi norintieji, kartu pagerėtų ir bitininkų bei ūkininkų finansinė padėtis“, – sakė A.Neverdauskas. Ministras tokiai idėjai pritarė ir pasvarstė, kad galbūt būtų galima sumažinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliamus reikalavimus. „Kuo toliau, tuo daugiau vartotojų ieško sveikų produktų. Jei tokiose parduotuvėse būtų medaus, pieno, mėsos gaminių, žmonės pirktų. Žinoma, kaina turėtų būti prieinama“, – sakė B.Markauskas. Jis priminė, kad dabartinė Vyriausybė yra numačiusi įgyvendinti trumpųjų maisto grandinių programą, kuri leistų žemdirbių produktus gauti iš pirmų rankų.