P. Lileikio nuotr.

Lietuvoje parduodamas medus yra saugus ir atitinka keliamus reikalavimus, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Šių metų sausio–rugsėjo mėn. bitynuose ir rinkoje atrinktų per šimto mėginių tyrimų rezultatai parodė, kad neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta.

Vartotojai šiuo metu kaupia medaus atsargas žiemai, todėl VMVT primena, jog norint ilgiau išlaikyti visas medaus vertingąsias savybes, labai svarbu medų laikyti tinkamomis sąlygomis, geriausia – tamsioje ir vėsioje vietoje, sandariai uždarytuose stikliniuose induose.

Medaus laikymo patalpa turi būti sausa, gerai vėdinama, ne drėgnesnė kaip 60 proc. Medus gali būti saugomas rūsyje ar šaldytuve, išlaikant optimalią 5–10 laipsnių temperatūrą. Anot specialistų, medaus negalima laikyti šviesoje, ypač sufasuoto stikliniuose induose. Veikiamas saulės šviesosjis netenka antimikrobinių savybių, taip pat sunaikinamos biologiškai aktyvios medžiagos. Ilgam laikymui tinka tik subrandintas medus iš užakiuotų korių, kuriame drėgmės kiekis neviršija 20 proc. Šiais metais, VMVT duomenimis, ištirtų medaus mėginių drėgnumo vidurkis siekė 17 proc. Toks medus gali būti saugomas neribotą laiką, atsižvelgiant į medaus gamintojo nurodytą galiojimo terminą. Vis dėlto medaus žinovai rekomenduoja suvartoti medų nuo vieno medunešio iki kito, o atsargas atnaujinti įsigyjant naujo derliaus medaus.

Medus, priklausomai nuo gamybos būdo, gali būti korinis, su korio gabaliukais, nuvarvėjęs, išsuktas, išspaustas, filtruotas, konditerinis. Tam tikrais atvejais, turint akredituotoje laboratorijoje atliktus tyrimus, patvirtinančius vyraujančias žiedadulkes, šis saldus produktas gali būti pavadinamas rapsų, grikių, nektaro, lipčiaus medumi. Tačiau tokie pavadinimai kaip „pavasario gėlių medus“ ir „vaistinių augalų medus“ negali būti vartojami, nes yra nepagrįsti. Papildomai medaus etiketėje, išskyrus filtruotą ir konditerinį medų, gali būti nurodytas regioninis ar teritorinis pavadinimas, jei medus surinktas tik iš nurodyto regiono, taip patkonkretūs kokybės kriterijai, tokie kaipdiastazės aktyvumas ar drėgnumas.

Lietuviškas medus ne tik tiekiamas į vidaus rinką, bet ir parduodamas Europos Sąjungos valstybėms. Statistikos departamentas skelbia, kad per 8 šių metų mėnesius iš Lietuvos buvo eksportuotos 1 199 t medaus, daugiausia jo išvežta į Lenkiją, Vokietiją, Latviją bei Estiją. Į Lietuvą importuojamo medaus kiekiai, sausio–rugpjūčio mėn. duomenimis, didėjo: 2019 m. įvežta 818 t, 2020 m. – 1481 t, daugiausiai – iš Lenkijos, Ukrainos ir Kinijos.

Nepamirškite pažvelgti į etiketę

Prieš įsigydami medų, vartotojai turėtų atkreipti dėmesį į šio produkto ženklinime pateiktą informaciją. Prekybai tiekiamo medaus indelio etiketėje turi būti nurodytas ne tik produkto pavadinimas, įmonės pavadinimas ar bitininko pavardė, adresas, užrašas „Geriausias iki“ (šalia nurodant datą), grynasis kiekis, bet irtai, kur jis buvo surinktas, t. y. medaus kilmės šalis. Jeigu medus surinktas iš daugiau nei vienos ES valstybės narės arba ne ES šalies, šis žymuo, priklausomai nuo atvejo, turi būti: „ES medaus mišinys“, „ne ES medaus mišinys“, „ES ir ne ES medaus mišinys“.