Ūkininkė, bityno „Avilio istorijos“ įkūrėja Jolita Buinauskaitė-Smaidrienė Izraelio ambasados organizuotame renginyje tvirtino, kad Lietuvos bitininkams verta pagalvoti ir apie šios šalies rinką. Lietuviškas medus gali būti pripažintas košeriniu (atitinkančiu religinius reikalavimus) produktu ir tai svečioje šalyje padidintų jo kainą.

Turi būti natūralus

Pasak J.Buinauskaitės-Smaidrienės, pagrindinis klausimas, kuris domina bitininkus, planuojančius medaus eksportą į Izraelį, – ar medus gali būti košerinis produktas? Atsakymas teigiamas. Vadovaujantis košerio (ritualinio švarumo palaikymo principo) taisyklėmis, nekošerinių gyvūnų produktai taip pat laikomi nekošeriniais, t. y. netinkamais maistui. Vabzdžiai, tarp jų ir bitės, yra nekošeriniai gyvūnai (neskirti maistui). Tačiau rabinai išaiškino, kad, nepaisant to, kad bitės – nekošeriniai gyvūnai, medus yra košerinis. Medus nėra bičių produktas pats savaime, jo kilmė yra augalinė – gėlių nektaras. Taigi, kai valgome medų, iš tiesų valgome gėlių nektarą ir žiedadulkes. 100 proc. natūralus, iš korių išsuktas, be jokių priedų medus yra košerinis produktas.

Ypatingi reikalavimai

Bitininkė atkreipė dėmesį, kad, norint prekiauti su Izraeliu, medų būtina sertifikuoti pagal religinius reikalavimus, nes košerinio maisto sistema apibrėžia ne tik produkto kilmę, jo priskyrimą prie tinkamų maistui ir netinkamų, bet ir reglamentuoja gamybos procesą.

„Tarkime, bitininkas suka medų, taip pat gamina medaus ir garstyčių padažą, viskam naudoja gamybinėse patalpose turimą įrangą. Minėtam bitininkui nusprendus gauti Kosher sertifikatą medui, prasideda košerinio maisto sistemos subtilybės. Kadangi ta pati įranga naudojama abiem produktams gaminti, šio bitininko medus negalėtų vadintis košeriniu, nes nekošerinės garstyčios „suteptų“ ir padarytų netinkamą žydų maistui visą medų“, – pasakojo bitininkė. Ji pabrėžė, kad įranga turi būti naudojama išskirtinai tik košerinio maisto gamybai, t. y. būtina atskirti košerinio ir įprasto maisto gamybos linijas.

Geros perspektyvos

Pagrindinis renginio pranešėjas, žymus Izraelio maisto žurnalistas, kulinarinių knygų autorius, televizijos laidų vedėjas, maisto kritikas ir virtuvės šefas Gilas Hovavas patikino, kad Izraelis tikrai laukia lietuviškų produktų, nors jis ir vadinamas medaus ir pieno šalimi. Ši mintis J.Buinauskaitei-Smaidrienei sužadino smalsumą. Lietuvė nusprendė išsiaiškinti, kaip iš tiesų yra su medaus gausybe Pažadėtojoje žemėje. Po renginio iš Gilo Hovavo ji sužinojo, kad Izraelyje gausu skysto medaus išspaudžiamose plastiko tūtelėse. „Bitininkai puikiai žino, kad toks produktas nė iš tolo neprilygsta neapdorotam medui, kuriame lieka išsaugotos visos vertingos medžiagos. Kad taptų skystas, medus pramoniniu būdu kaitinamas iki 90 laipsnių, proceso metu pakinta medaus cheminė struktūra, prarandama dalis vertingų medžiagų“, – sakė pašnekovė.

Svečias pasakojo, kad Izraelio gyventojai mėgsta medų, ypač populiarus įvairiais skoniais gardintas. Prekybos centruose daugiausia poliflorinio, iš įvairių gėlių žiedų surinkto, medaus, o mažose delikatesų parduotuvėse pirkėjai ieško monoflorinio, t. y. surinkto iš vienos rūšies augalų.

Tradicinė dovana

Izraelio rinkoje medaus paklausa didelė, ypač daug jo parduodama prieš žydų Naujuosius metus. Yra tradicija dovanoti ir patiems valgyti medų, kad Naujieji metai būtų saldūs ir sėkmingi. Gilas Hovavas J.Buinauskaitei-Smaidrienei sakė, kad lietuviškas medus yra aukštos kokybės ir natūralus, todėl puikiausiai tinka eksportui į Izraelį. Tai yra būtent tai, ko ieško Izraelio pirkėjas, o gamintojas visada ieško rinkos, kur gali brangiau parduoti savo produkciją.

Milda Mickutė