Janina Milašienė nuosavą bityną, įkurtą Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke, prižiūri daugiau nei pusę amžiaus, tačiau gardų, natūralų ir aukščiausios kokybės medų kaip ekologišką produktą ji įteisino tik prieš 15 metų. Pasinaudodama Europos Sąjungos parama pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros programas J.Milašienė nuolat plėtė savo bityną. Praėjusiais metais ji turėjo galimybę dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonėje „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“.

Su bitėmis nuo vaikystės

Kiekvieną pavasarį į aštuntą dešimtį įkopusi J.Milašienė iš buto Utenoje vyksta į sodybą, esančią Zarasų rajone ir darbuojasi su bitelėmis. Bičių priežiūra – moters mėgiamiausias užsiėmimas.

Prie bičių esu pripratusi nuo vaikystės. Bitininkystės pamokas išmokau iš savo šviesios atminties tėvelio. Kai tėvelis iškeliavo Anapilin ir paliko 14 bičių šeimų, nuo tada su jomis ir nesiskiriu“, – pasakojo garbaus amžiaus moteris, bitininkystės tradicijas perduodanti savo vaikams ir anūkams.

Nors Janina bitininkauja daugiau nei pusę amžiaus, ekologinį statusą savo produkcijai įteisino prieš 15 metų. Moteris atviravo, kad kokybišką ir skanų medų sertifikuoti kaip ekologišką ją paragino vienas nuolatinis pirkėjas, medų ištyręs laboratorijoje. „Specialistai pasakė, kad tokio švaraus ir kokybiško medaus retai kur pavyksta rasti. Tuomet pirkėjas mane paragino papildyti ekologiškai bitininkaujančiųjų gretas. Ryžausi šiam žingsniui ir nesigailiu. Nors papildomo popierizmo ir tikrintojų vizitų daugiau nei bitininkaujant įprastai, tai nesvarbu. Kadangi sąžiningai dirbu, neturiu ko bijoti“, – atviravo moteris.

Medunešis – gausus

Ši vasara, pasak Janinos, bitėms labai gera, medunešis gausus. Todėl kokybiško ir skanaus medaus bus daug. „Darbui bityne svetimų žmonių nesamdome, viską sutvarkyti padeda sava šeima. Aš pati sukiojuosi apie avilius, juos tvarkau, sūnus nešioja medų, o dukra jį suka“, – pasakojo J.Milašienė, kurios bitynas įkurdintas regioniniame parke. Aplink bityną nėra jokių ūkininkų dirbamų laukų – bitės medų neša tik iš pievų ir miško augalų.

Prekiaujama trijų rūšių medumi: pavasario, vasaros ir rudens. Pasak pašnekovės, pavasarinis medus – sodų ir pienių. Jis labai skanus, tačiau greitai kristalizuojasi. Vėlesnis medus surenkamas iš įvairiausių žydinčių gėlių, liepų, viržių ir kt. Medus kiekvienais metais būna skirtingas, todėl klientai, užsukę į sodybą, jį renkasi pagal skonį. Vieniems patinka šviesus – pavasarinis, kitiems – tamsus, surinktas iš viržių. Kokybiškas medus fasuojamas į įvairios talpos stiklainiukus, ant kurių yra etiketės su ūkio rekvizitais. Populiariausias kiekis tarp pirkėjų – 1 kg medaus.

Prižiūri bites

Bitininkavimo tradicijas tęsianti J.Milašienė biteles laiko klasikiniuose Dadano tipo aviliuose. Tai – stačiakampio formos aviliai, kuriuose iš viršaus vertikaliai statomi koriai. Bitės medų kaupia korių viršuje, virš perų, ir į lizdo šonus. Didesni kiekiai medaus iš tokio tipo avilių yra surenkami ant lizdo dedamose meduvėse.

„Rudenį bitelėms verdame sirupą iš cukraus. Įprastais metais vidutinei bičių šeimai duodame 10 kg, didesnei – 12 kg cukraus. Šiais metais aviliuose paliksime daugiau medaus. Kai aviliuose paliekama daugiau medaus – ramiau, kad bitės geriau išgyvens žiemą“, – pasakojo moteris.

Janina tvirtino, kad bitėms išvengti ligų padeda sirupas su pelyno ir jonažolės ištraukomis. Nuo šio maisto bičių virškinimas būna geresnis, o jos pačios – stipresnės. Išpuoselėtame bityne beveik nėra paplitusių varoatozės erkių. Žiemos laikotarpiui garbaus amžiaus moteris sutvarko bičių lizdus, avilius apšildo specialiomis pagalvėmis, užstato juos mediniais skydais, kad avilių lakų neužpustytų sniegas. Sodyboje J.Milašienė būna iki rudens, nes žiemą keliai iki vienkiemio nevalomi, todėl ir avilių pasiekti neįmanoma. Bitės žiemą ilsisi. Ekologiško bityno šeimininkė džiaugėsi, kad šiais metais bitės peržiemojo 100 proc., nė viena šeima nežuvo.

Išplėtė bityną

Darbšti moteris ne kartą dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros programose ir pasinaudodama Europos Sąjungos (ES) lėšomis plėtė savo bityną. Janina pasinaudojusi 2009–2013 m. KPP priemone „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ įsigijo elektrinį medsukį, fasavimo indą ir kitą įrangą. Praėjusiais metais ji ir vėl dalyvavo 2014–2020 m. KPP priemonėje „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ ir ES lėšomis tobulino savo veiklą. Pasak J.Milašienės, ekologiškai ūkininkaujantiems yra keliami griežtesni medaus realizavimo reikalavimai nei kitiems bitininkams. Šiuos reikalavimus įgyvendinti padeda būtent ES parama.

„Džiugu, kad ES parama padeda puoselėti ūkį, o aš turiu galimybę parduodama medų prisidurti prie pensijos. Smagu, kad kokybišką medų gali įsigyti daugiau žmonių“, – sakė bitininkė. J.Milašienė sakė, kad ekologiško medaus kainos ji neiškelia iki aukštumų, parduoda klientams prieinama kaina.

Kviečia teikti paraiškas

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad nuo liepos 1 d. ūkininkai gali teikti paraiškas pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose iki rugsėjo 30 d.

Šiais metais trečiam paraiškų rinkimo etapui skirta 235 542 Eur paramos lėšų. Dėl paramos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai). 2019 m. paraiškas ūkininkai dar galės teikti spalio 1 d. – gruodžio 31 d.

Parama naujokams

Parama teikiama pareiškėjams, naujai įsijungiantiems į tris pagal priemonę remiamas kokybės sistemas – ekologiškų produktų gamybos sistema, Europos Sąjungos (ES) pripažintų produktų gamybos sistema ir nacionalinė maisto kokybės sistema (NKP kokybės sistema). Parama teikiama pareiškėjams, dalyvaujantiems vienoje ar keliose kokybės sistemose. Šiuo paraiškų rinkimo etapu NKP kokybės sistemoje dalyvaujantiems pareiškėjams parama teikiama tik tuo atveju, jei jie paraiškas pateikė iki 2018 m. NKP kokybės sistemoje dalyvaujančių pareiškėjų paraiškos bus priimamos nuo 2019 m. spalio 1 d.

Siekiantys dalyvauti pirmoje paminėtoje kokybės sistemos veikloje – vykdyti ekologiškų produktų gamybos veiklą, turi auginti ir (arba) gaminti ir tiekti rinkai neperdirbtus arba perdirbtus ekologiškus produktus (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus), skirtus tiesiogiai žmonėms vartoti.

Tuo tarpu ES pripažintų produktų sistemos dalyviai turi gaminti ir tiekti rinkai produktus, kurių pavadinimai įregistruoti Europos Sąjungos duomenų sistemoje, viename iš registrų: saugomos kilmės nuorodos (SKVN), saugomos geografinė nuorodos (SGN) arba garantuoto tradicinio gaminio (GTG).

Parama teikiama pirmą kartą įsijungiantiems į kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba tiems, kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo VMVT tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti GTG arba ir SGN arba GTG registre, gamintojų sąraše. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ilgiausia penkerių metų paramos teikimo trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paraiškos pateikimo dienos.

Metams – iki 3 tūkst. Eur

Vykdantiems veiklą pagal priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Parama ekologiškų produktų gamybos sistemos dalyviams siekia iki 2 998 Eur, ES pripažintų produktų gamybos sistemų dalyviams – 2 776 Eur, NKP gamybos sistemos dalyviams – 2 895 Eur per metus. Finansuojamos išlaidos – būtinos numatytai veiklai vykdyti ir numatytos paraiškoje bei patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo dienos.

Paramos lėšomis, priklausomai nuo pasirinktos veiklos srities, gali būti finansuojamos sertifikavimo, kontrolės, apmokėjimo už tyrimus, numatytus kokybiškų žemės ūkio produktų specifikacijose, išlaidos.

Atrankos kriterijai

Atsižvelgiant į atitiktį KPP priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams, paraiškai suteikiami balai. Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 50 balų. Jeigu paraiškų vertinimo metu nustatoma, kad paraiška nesurinko privalomo mažiausio 50 balų skaičiaus, ji yra atmetama ir toliau nevertinama.

Paraiškų atrankos kriterijai:

• Jei pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra iki 8 000 Eur įskaitytinai, suteikiama 50 balų; didesnis kaip 8 000 Eur – suteikiama 30 balų.
• Pareiškėjas yra žemės ūkio kooperatyvo / asociacijos narys – suteikiama 30 balų.
• Pareiškėjas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro patvirtintose mokymų programose, susijusiose su ekologiškų produktų, ES pripažintų produktų, NKP gamybos sistemų ar aplinkosaugos reikalavimų laikymusi (pateiktas Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro išduotas rašytinės formos mokymų baigimo pažymėjimas), – suteikiama 20 balų.