Per pastaruosius 20 metų bitininkystės mokslas sukaupė daug žinių genetikos ir selekcijos srityje. Tačiau žinios nebus labai naudingos, jei bičių selekcija nebus atliekama laikantis iš anksto patvirtintos metodikos.

Svarbiausi požymiai

Bičių selekcija efektyvi tik tada, kai atliekama keliomis kryptimis toje pačioje bičių šeimoje. Atranka vykdoma pagal medaus produktyvumą, bičių šeimos stiprumą, gebėjimą išlikti nespietlioms viso sezono metu, atsparumą ligoms ir varozę sukeliančioms erkėms, bičių elgesį apžiūrint jas ir dirbant bityne. Ir nesvarbu, kokia tai būtų rasė ar veislė, vietovė ar regionas, – visi minėti požymiai turi būti vertinami ir sekami. Kad nebūtų padaryta klaidų vertinant selekcinę bičių šeimą, geriausių rezultatų pasiekiama, kai duomenys apdorojami naudojant sudėtingą kompiuterinę programą, sukurtą prieš 20 metų Vokietijoje ir plačiai naudojamą bičių selekcijoje.

Nemokami mokymai ir finansinė parama

Nuo 2015 m. visoje Europoje pradėtas ES finansuojamas bičių selekcijos projektas SMARTBEES. Bitininkams, norintiems užsiimti selekcija Lietuvoje, skirti nemokami mokymai. Vienos dienos kursai planuojami 2016 m. gegužę. Bitininkai, kurie norės įsitraukti į selekcinį darbą, gaus kompensaciją – 75 eurus už vieną bičių šeimą per metus. Vienam bitininkui, atliekančiam selekciją viename skyriuje su viena bičių rase, bus skiriama apie 1 000 eurų kasmet. Projektas bus vykdomas iki 2018 m. imtinai. Lietuvoje numatoma finansuoti vietinių bičių, Kaukazo ir Karnikos rasių selekciją.

Reikia kooperuotis

Bičių selekcijoje gali būti naudojamos dvi selekcinės taktikos: selekcija uždaroje populiacijoje ir selekcija atviroje populiacijoje. Selekcijai uždaroje populiacijoje reikia turėti apie 35–50 linijų ir kiekvienoje linijoje bent 5–10 testuojamų šeimų. Taigi uždaroje populiacijoje turi būti testuojama apie 250–500 bičių šeimų. Atviroje populiacijoje bendras selekcinių šeimų skaičius turi būti bent 1 000. Taigi, naudojant tiek uždarą, tiek atvirą selekciją, populiacijoje reikalingas milžiniškas bičių šeimų skaičius. Vienam bitininkui tai atlikti Lietuvos sąlygomis neįmanoma. Reikalinga kooperacija. Jei valstybėje nesusidaro 1 000 testuojamų bičių šeimų, reikia kooperuotis su kitomis valstybėmis. Lietuvos bitininkai gali kooperuotis su Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ar Vokietijos bitininkais. Tada nebus giminingo veisimo, bičių šeimos bus produktyvios, nespietlios, atsparios ligoms ir parazitams. Šiuo metu Vokietijoje ir Austrijoje dirbama su Karnikos bitėmis, bendrą selekcinę testuojamą populiaciją sudaro 100 000 bičių šeimų. Štai todėl šioje šalyje bičių selekcijoje pasiekiama gerų rezultatų.

Vertingiausios – savos bitės

Nustatyta, kad, naudojant selekcinę programą, norimo rezultato pasiekiama po 5 generacijų. Jei per metus atliekama selekcija naudojant vieną bičių generaciją, tada laukiamas efektas bus po 5 metų. Vėliau selekcija vykdoma toliau, bet pasiekiamos „lubos“ ir pažanga vyksta lėtai. Bet po 5 generacijų dauguma bityno bičių šeimų bus stiprios, produktyvios, nespietlios ir atsparios ligoms. Taigi, jei norime turėti daug medaus, privalome turėti savo selekcionuotų bičių, kurios bus adaptuotos Lietuvos klimato sąlygoms, o ne kasmet importuoti bičių motinas iš kitų valstybių. Taip išvengsime naujų virusinių ligų ir parazitų, turėsime našiai dirbančių bičių.

Dr. Justinas Kretavičius