Medus – turgaus paviljone, centriniame, ūkininkų turguje... Turguje bitininkų nei daugėja, nei mažėja. Visi seni pažįstami. Moterys ir vyrai. Kai kurie bitininkai išsidėstę vienas šalia kito. Ne konkurentai. Bendraminčiai. Jų kalbos sukasi aplink bityną. Šiemet medunešis savaite vėlavo, bet bitelės medaus prinešė.

Atokiau nuo kitų bitininkų vietą užsiėmęs biržietis Vytautas Špokas. Turgaus lankytojai žino Vytauto vietą, jį susiranda. Medų perka.

– Atsivežiau 15 kilogramų medaus ir baigia išpirkti. Turiu ir pernykščio. Jeigu neišpirks, midui liks, – nė kiek nenusimena bitininkas Vytautas.

Vytautas ne tik bitininkas. Jis ir Biržų kultūros centro Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro aktorius. Teatro gerbėjai ir medaus mėgėjai... Bet pirkėjų pasitikėjimą reikia užsitarnauti. Turguje medaus daug.

Vytauto bitynas Drąseikių kaime. Jis bitininkauja 15 metų.

– Žmona Laimutė bitininkauti pradėjo anksčiau. Bet į sodą atskrido bičių spiečius, niekam jo nereikėjo, Susisėmiau ir pradėjau savarankiškai bitininkauti. Patiko, – prisimena Vytautas.

Žmona Laimutė vyrui apie bitininkystę ir vadovėlį padovanojo. Laimutė Vytautui dabar jau tik padėjėja, o nebe patarėja.

Vytautas Špokas pasakoja: žmonės jį į pagalbą šaukiasi, jeigu savo sodyboje išvysta bičių spiečių.

– Šiemet bitės labai spiečiasi. Jau dvi savaites spiečius nuiminėju. Obelaukiuose dviejų aukštų namo pastogėje susimetė, Kaštonų pagrindinėje mokykloje spiečius prilipo ant bibliotekos sienos... – pasakoja Vytautas.

Namų šeimininkai skuba kuo greičiau netikėtomis viešnelėmis atsikratyti, o Vytautas spiečių susisėmęs vežasi į savo sodybą. Biteles įkurdina spietyklose. Bitelės pakliūna į dviejų savaičių „areštą“. Karantiną. Bitininkas biteles peni. Po 14 dienų įsitikinęs, kad naujakurės sveikos, apgyvendina ir įdarbina savo bityne.

Vytauto Špoko bityne – 44 bičių šeimos.