Bendrovės nuotr.

Kinija, iki šiol tiesiog užpylinėjusi Europos Sąjungos (ES) rinką pigiu, nekokybišku medaus surogatu ir pridariusi daug nuostolių Lietuvos bitininkams, dėl koronaviruso sukeltų sunkumų ekonomikai ir žemės ūkiui negalės kopinėti, eksportuoti tiek medaus ir bičių produktų, kaip anksčiau. Ar mūsų bitininkai ir česnakų augintojai atkovos iš kinų lietuvišką rinką? O gal net galės eksportuoti į pačią Kiniją, kaip pienininkai ir grūdininkai?

Herd of cows grazing on green pasture, view from directly aboveLiūdnai ruošiasi pavasariui

Kinija – didžiausia pasaulyje medaus, žiedadulkių, propolio, bičių vaško, duonelės gamintoja, tačiau dabar kinų bičių augintojai nelinksmai ruošiasi pavasariui, kai bitės pirmąkart išskrenda apdulkinti augalų, iš jų žiedų prisirinkti savo maisto ir medaus „žaliavos“ – saldaus nektaro. Vabzdžiai aplanko tūkstančius žiedų ir nuskrenda daugybę kilometrų, kad susikrautų pakankamai nektaro, kurį perdirbs į medų. Jeigu pavasario sezonas sėkmingas, tada ir visų metų derlius geras. Bet šiemet koronaviruso epidemija privertė kinus sėdėti namuose, net bitininkams komunistinės

Kinijos valdžia neleidžia toliau nuo namų nuvežti avilių, kad bitės galėtų apskraidyti kuo daugiau pievų.

Atsilieka nuo įprasto grafiko

Koronaviruso karantino zonos su plytinčiais, Pietų Kinijoje jau sužydėjusiais laukais visiškai uždaros. Bitėms tenka savaičių savaitėmis gyventi be maisto, o gėlės juk žydi trumpai. Greitai 300 tūkst. Kinijos bitininkų nebegalės kasmet išsukti apie 500 tūkst. tonų, tai yra maždaug ketvirtadalio pasaulyje kopinėjamo medaus, kurio apie 100 tūkst. tonų eksportuodavo į ES ir Jungtines Amerikos Valstijas. Šiemet net vidutinio medsukio tikimybė menka – kinų bitininkai jau tris savaites atsilieka nuo įprasto darbų grafiko.

Saldainiai brangesni

„Per mažas bitininkas esu, kad svajočiau apie milžinišką Kinijos rinką. Mūsų bitininkai kokybišką medų bandė vežti į Kiniją. Ir ne kartą. Kinai iškart pradėjo atsirašinėti: gausite klausimyną, išnagrinėsime atsakymus, atsiųsime komisiją patikrinti bitynų, medaus fasavimo įmonių, tada spręsime. Taip ir neįsileido. Turguje ilgiau pastoviu prie prekystalio ir pamažu išsiparduodu, ką atsivežiau. Nedaug turiu avilių, bet mano kaimynas laiko šimtą bičių šeimų. Jis turguje taip pat sėkmingai prekiauja. Mano kainos nekinta – parduodu medų po 5 eurus už kilogramą. Pavasariais, gegužės mėnesį, kai medunešis tik prasideda, – po 6–7 Eur/ kg. Pigiau jau negalima, saldainiai irgi tiek pat, dar brangiau kainuoja. Kur tai matyta – vertingą, sveikatai naudingą medų sulyginti su ledinuku, užmautu ant pagaliuko! Kas turi galvą – perka medų pas ūkininkus. Prekybos centruose – ne medus, bet kiniškas sirupas, cukraus, konservantų, saldiklių ir trupučio medaus kokteilis. O ir tas medus ne tik kiniškas, bet ir iš Ukrainos, Indonezijos, ir dar nežinia iš kokios šalies nupirktas“,– „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Vilniaus r. ūkininkas Jonas Kvedaris.

Palanki kinams rinkodara

Garsaus dainininko, akordeonininko Valdo Burnio šeima Radviliškio rajone ekologiškai augina žieminius česnakus, svogūnus, cukinijas, moliūgus. Burniai tikina, kad kiniški česnakai, kuriuose maisto inspektoriai randa net ir chemikalų, pavojingų sveikatai, įsigalėjo Lietuvoje dėl diskriminacinės lietuvių daržininkams ir palankios kinams mūsų didžiųjų prekybos tinklų rinkodaros.

Savoje rinkoje palengvėtų

„Lietuvos gyventojai labai nori lietuviškų česnakų, bet prekybos centrai jų neima. Prekybos centrai pardavinėja neva ekologiškus kiniškus česnakus, nors mes sutiktume už savo produkciją gauti tiek pat, kiek prekybininkai sumoka kinams. Plečiame ūkį, galime aprūpinti česnakais pusę Lietuvos. Jeigu koronaviruso epidemija taip smarkiai paralyžiuotų Kinijos žemės ūkį ir maisto pramonę, kad jiems pritrūktų savų česnakų, kinai tikrai ne iš Lietuvos pirktų, bet iš Ukrainos. Arba Ispanijos. Ispanai užaugina 50 proc. Europos česnakų. Šių ispaniškų prieskonių Lietuvos prekybos centruose irgi sočiai. Kinijos rinkos neužkariautume net sapnuose, sau česnakų jie prisiaugintų, bet, pasitraukus kinams, Lietuvos daržovių augintojams parduoti česnakus savo šalyje gerokai palengvėtų“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino ūkininkė Aušra Burnienė ir Burnių sūnus Rokas.

Pirma pavalgo, paskui susimąsto

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio manymu, turi pasikeisti lietuvių galvosena, požiūris į mitybą. Daugelis Lietuvos gyventojų prisiperka pigiausių importinių vaisių, daržovių, nežinia iš kur atvežto medaus (ant kibirėlių ir stiklainių etikečių smulkutėmis raidelėmis, dažniausiai angliškai parašyta „EU/non-EU Agriculture“, tai yra parduodamas maišytas ES ir trečiųjų šalių medus). Tik pasidarę valgio, papietavę ir pavakarieniavę, pasižiūrėję Lietuvos medicinos profesoriaus Alvydo Unikausko ir turkų kilmės amerikiečio daktaro Ozo sveikatingumo TV laidų, susirūpina, ką deda į burną. Iki kitos išvykos į parduotuvę.

Ūkininkai skaičiuos nuostolius

„Produktai kokybiškiausi, kai juos pagamina vietinė trumpoji maisto grandinė. Iš kur tik česnakai nepatenka į Lietuvą! Importuojama net iš Pakistano. O kiniškas medus pirmiausia vežamas į Vokietiją, atšildomas, kad būtų galima supilti į mažus indelius, ir tik tada gabenamas į Lietuvos parduotuves. Bitininkai per mažai aiškina visuomenei, kad tokia „technologija“ labai kenksminga valgytojų sveikatai. Ateis vasara, virusas žus, tarptautinė prekyba vėl tekės ankstesne vaga. Kinai dideliais kiekiais pardavinės, Lietuvos pirkėjai nesusimąstydami pirks, o Lietuvos ūkininkai skaičiuos nuostolius. Lietuvos, kaip ir visos ES, ryšiai su Kinija stiprūs, visapusiai – nuo ekonomikos iki turizmo. Kai kas be kiniškos produkcijos net bankrutuotų“, – „Ūkininko patarėjui“ ironiškai kalbėjo A. Gapšys.

Saldus verslas apkarto

Kinų bitininkai anksčiau sakydavo, kad jų verslas karčiai saldus. Šiemet dūsauja, kad jis visiškai kartus. Dėl koronaviruso bitininkai gerokai mažiau medaus pardavė net per kinų Naujųjų metų šventę. Kinija mažiau medaus pagamina ir dėl kintančio klimato, trūksta bitynų darbininkų, nes jaunimas nenori teptis rankų, bitės krenta kaip lapai nuo pesticidų, kuriais kinai be saiko laisto, barsto kviečių, rugių, rapsų pasėlius. Sėkmingais metais kinas bitininkas uždirba apie 60–70 tūkst. juanių (apytiksliai 10 tūkst. JAV dolerių). Tačiau geriausias augalų žydėjimo etapas, kai bitės surenka daug nektaro, jau praeina. Kinams beliks laukti kitų metų, tikėtis palankesnių verslo sąlygų ir didesnio derliaus.

Ar Lietuvos Vyriausybė išnaudos šį laikotarpį ir padės mūsų ūkininkams, bitininkams pagaliau įsitvirtinti vietinėje, savoje rinkoje?

Pirks ne tik iš patriotiškumo

Kazimieras SPETYLA

Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas

Pietų Kinijos provincijose, kur klimatas subtropinis, bitininkai jau dirba (aišku, ne koronaviruso karantino zonose). O mūsų bitelės dar tik pradėjo landžioti pro avilių plyšius.

Kinai vis veža ir veža mums nei šiokį, nei tokį savo medų, prisigalvoję gudriausių tiekimo kanalų. Net per Lenkiją ir kitas ES šalis. O kai atgabena, paženklina vos ne kaip ES produktą. Kinijos rinkos užrakto mums niekaip nepavyksta nulaužti, o Briuselis leidžia jiems eksportuoti į ES, nes kiniškas medus esą atitinka labai liberalius ES kokybės reglamentus.

Skirtingai nei Lietuva, nemažai Bendrijos šalių neįsileidžia kiniškų surogatų. Gindama savo bitininkus Vokietija jų produkcijai net suteikė specialų kokybės ženklą. Mums patiko vokiškas pavyzdys. Ant savo produkcijos taros nusprendėme nurodyti, kad tai tikrai „Lietuvos bitininkų sąjungos nario medus“. Medaus lietuvišką kilmę ir aukštesnę kokybę patvirtina nepriklausomos tyrimų laboratorijos. Jis pardavinėjamas tik stikliniuose induose, kuriuos su metaliniais dangteliais sujungia specialusis Lietuvos bitininkų sąjungos prekės ženklas. Jo autorinės teisės priklauso mūsų sąjungai.

Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mus palaiko.

Labai viliamės, kad po metų kitų lietuviai pasidarys sąmoningesni ir tyrą lietuvišką medų pirks visada, o ne tik retkarčiais iš patriotiškumo.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS