J. Auškelio/LRT nuotr.

Kelias link advokato profesijos nelengvas – pirmiausia reikia įsidarbinti padėjėju, o po poros metų galima laikyti ir advokatūros egzaminą. Taip LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne vilkas“ sako advokatė Monika Mališauskaitė. Anot jos, dažniausiai tik po 8 metų žmogus gali tapti tos srities specialistu, nors būna, kai užtrunka ir ilgiau.

– Kodėl žmonės nekenčia advokatų?

 Gal žmonės jų nepažįsta.

 Visai neseniai skaičiau tekstą – amerikiečių žurnalistas bandė išaiškinti, kodėl žmonės nemėgsta advokatų. Viena iš priežasčių – kai pralaimi bylą, žmogus pradeda nekęsti ir savo, ir kitos pusės advokatų. Tad neapykanta padidėja dvigubai. Ar čia yra dalis tiesos?

– Absoliučiai. Tačiau advokato veikla yra apie asmeninius santykius su klientu, teisėju ir su visais kitais, su kuo tik reikia. Viskas priklauso nuo lūkesčių valdymo. Jeigu klientui pasakiau, kad iš tiesų šios bylos nelaimėsime, vis dėlto darysiu viską, ką galiu geriausio. Tačiau greičiausiai mes to rezultato, kurio asmuo nori, nepasieksime.

Kita situacija – aš pažadu, kad nuversime kalnus, ir galiausiai klientas nieko negauna. Tada, tikiu, yra priežasčių nekęsti advokato. Man atrodo, svarbu, ką tu pasakysi ir padarysi.

 Neabejoju, kad jūs atstovaujate tai šviesiai advokatų pusei. Tačiau, žinoma, yra ir tokių, kurie sako „imkis tos bylos, paleisime juos vėjais, maudysiesi piniguose“. Nors viduje kikena ir žino, kad bylos nelaimės. Ar yra tokių?

– Bijau, kad yra.

– Ar jus tai liūdina? Ar jūs su tuo susitaikote, kaip susitaikome su sloga?

– Mane asmeniškai tai labai liūdina. Galiu pasidžiaugti, kad tarp mano kolegų tokių žmonių nėra. Kaip ir bet kurioje profesijoje, yra sąžiningi ir mažiau sąžiningi žmonės.

– Kai meluoji klientui, žinodamas, kad bylą praloši, ar nusižengi advokatų kodeksui? Ar tai moralinis, nerašytas naratyvas?

– Taip, yra advokatų etikos kodeksas ir jo pažeidimus tiria Lietuvos advokatūra. Ar melavimas tikrai į jį patektų, ar tai būtų laikoma pažeidimu, aš negalėčiau atsakyti, nes kyla klausimas – kas yra tas melas.

Turbūt tam tikri dalykai gali turėti daug interpretacijų, todėl atsiranda kitas klausimas, ar tu sąmoningai kažką nutyli, ar sąmoningai informaciją pateiki priešingai, ar kažko nepasakai, nes nežinai. Nuo šitų aplinkybių priklauso vertinimas – melavai ar ne.

– Tai – labai plati erdvė spekuliacijoms, kai prie tiesos prisikasti neįmanoma. Bet žinote, pavyzdžiui, žurnalistai turi savas institucijas, kurios neva turėtų užsiimti savireguliacija, svarstyti tam tikrus etikos pažeidimus. Ar advokatai turi tokį dalyką?

– Yra advokatų taryba, advokatų garbės teismas. Yra institucijos, kurios sprendžia tokius dalykus.

J. Auškelio/LRT nuotr.

 Kada jos paskutinį kartą ką nors pašalino iš advokatų gildijos už netinkamus, neetiškus pagrindus?

– Turėčiau pasitikslinti, bet, jei neklystu, toje ataskaitoje, kurią mes gauname, buvo parašyta, kad bent jau pernai metais be įspėjimų buvo ir pašalinimų iš advokatūros. Tokie dalykai egzistuoja, liūdina, kad kartais tenka taip daryti.

 Kai pašalina iš advokatūros, tu turi vilko bilietą, niekada negali ten sugrįžti, tarsi atskirtas nuo bažnyčios, tarsi išvarytas iš bendruomenės?

– Taip, viskas.

 Turi ieškotis naujos profesijos?

– Reikia galvoti, ką daryti toliau. Pašalinimas yra visiškai galutinė priemonė, bet jų tikrai nėra buvę daug. Tačiau, jei nenori būti šioje gildijoje, turi sistemingai pažeidinėti etikos taisykles ir jų nepaisyti. Jeigu toks esi, tave pašalina. Tada – viskas.

 Kiek reikia mokytis, norint įgyti advokato specialybę?

– Jei Vilniaus universitete, tai penkerius metus. Paprastai bakalauro studijos trunka ketverius metus, jei studijuoji magistrą, – 5–6 metai.

– Kuriame etape studentas nusprendžia, kad bus advokatas?

– Pabaigus studijas. Jeigu nori būti advokatu, pradedi dirbti advokatų kontoroje, pirmiausia turi tapti advokato padėjėju. Tokiu atveju visiems padedi, esi tarsi klapčiukas, o pinigų negauni. Juokauju. Iš esmės darai tą darbą, kurį daro advokatas, bet galimybių viską daryti tiesiogiai ir bendrauti su klientu turi mažiau.

Po dvejų metų stoji į eilę, lauki advokatūros egzamino. Sakoma, kad maždaug 20 proc. jį išlaiko. Jeigu pasiseka, kažkur po trejų metų nuo tapimo padėjėju jau gali būti advokatu. Jeigu ne, lauki kito karto, kai vėl galėsi laikyti egzaminą ir t.t. Jei mokaisi penkerius, o trejus metus dirbi padėjėju, tai gaunasi 8 metai.

 8 metai ir jokių garantijų, kad tau pavyks?

– Nežinau, gal galima nusipirkti. Juokauju. Žinokit, tikrai nežinau, nes domėtis neteko.

– Pavyzdžiui, aš baigiu mokslus, tampu elektriku, galiu įkurti VšĮ ar UAB ir užsiimti savo amatu. Jūs neturite tokios galimybės?

– Žinoma, tam, kad advokatas turėtų kontorą arba advokato profesinę bendriją, tikrai nereikia 10 ar 50 advokatų. Tu vienas gali turėti savo kontorą ir dirbti savarankiškai. Mano atveju taip nėra. Steigti kontoros aš nebandžiau. Tačiau tai nėra sudėtingas procesas, jei to klausiate.

 Turiu draugą advokatą, kuris pasakojo, kad tai yra iš esmės uždara sistema. Tad turi kažkur šlietis, eiti į dideles kontoras. Ar tai tiesa?

– Iš tiesų protingų žmonių reikia visur ir visada. Kitas dalykas – advokatų skaičius nėra ribojamas. Juk negali būti taip, kad žmogus sėkmingas tik savarankiškai arba tik didelėje kontoroje. Galima keisti – iš mažos kontoros eiti į didelę ir vėl atgal, steigti savo, jungtis su draugais.

– O konkrečiai kokia yra jūsų padėtis? Jūs priklausote didelei kontorai, sužinojau tą prieš laidą. Kokios jūsų perspektyvos? Galite tapti numeris vienas advokatu Lietuvoje?

– Aš labai tikiuosi, kad galiu. Galbūt tai užtruks ilgiau, galbūt kelyje aš nuspręsiu, kad man to visiškai nereikia. Tam reikia labai daug pastangų, bet aš, sakydama, kad galiu, turiu omenyje labai siaurą teisės sritį. Tapti geriausiu advokatu visose srityse neįmanoma.

Galbūt geriausias advokatas yra tas, kuris daugiausiai uždirba.

– Aš sakyčiau, kad taip. Kam rinktis sritį, kuri neneša dividendų. Kokia jūsų sritis?

– Konkurencijos teisė.

 Ar ji konkurencinga pagal uždarbį?

– Manau, kad taip. Tai viena iš tokių verslo teisės sričių, kurios tampa vis labiau aktualios, įmonės pradeda suprasti jų svarbą. Bet kurioje verslo šakoje aktualu suprasti konkurencijos teisės taisykles. Manau, kad tai labai perspektyvi sritis, kurioje šiandien dirba gana mažai specialistų.

– Kokios dar yra teisės specializacijos?

– Galima specializuotis visų pobūdžių ginčuose, nekilnojamo turto, statybos, energetikos klausimais, intelektinės nuosavybės, duomenų apsaugos. Baudžiamoji teisė patenka į ginčų praktikos grupę. Kalbant apie verslo advokatų kontoras, baudžiamoji teisė dažniausiai būna susijusi su siaura sritimi. Nusikaltėlių, apie kuriuos rašo laikraščiai, nužudymų ir vagysčių dažniausiai neapsiima verslo teisės advokatų kontoros, bet apie įvairius finansinius nusikaltimus tikrai būtų galima kalbėti.

 Kuri byla yra advokato aukso paukštė?

– Nėra vieno atsakymo. Tai gali būti labai stambus įsigijimas, susijungimas, tarkime, turbūt daugumai teko girdėti apie dviejų bankų susijungimą. Tai labai didelės apimties projektas, kuris reikalauja daugelio žmonių įsitraukimo, skirtingų sričių specialistų.

 

Parengė Viktorija Juškauskaitė ir Dalia Smagurauskaitė.