Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Alytaus Likiškėlių pagrindinėje mokykloje esančio Lietuvybės centro atidarymo, jame viešėjo ir pirmasis svečias – žinomas atlikėjas Jurgis Didžiulis. „Visai nereikia gėdintis, jog buvote emigrantai, kad jūsų požiūris į viską yra šiek tiek kitoks ir kad dabar susiduriate su tam tikrais sunkumais. Tai savotiškai gali būti vertybė, tereikia išmokti ją tinkamai pateikti kitiems“, – tokią žinią vaikams, sugrįžusiems iš užsienio gyventi į Alytų, atvežė įžymybė.
„Labai svarbu suvokti, kad mes, lietuviai, esame keliaujanti tauta. Reikia nebijoti emigracijos, bet kurti sąlygas, kad žmonėms būtų lengviau sugrįžti. Yra labai daug problemų – pradedant nuo atlyginimų dydžių, darbo vietų trūkumo, baigiant kitomis socialinėmis problemomis, tokiomis kaip atotrūkis nuo gimtosios kalbos, kultūros. Žmogus, kuris išvažiuoja, pasikeičia jo mentalitetas, o kai sugrįžta po ilgo laiko ir nori paskleisti iš užsienio parsivežtų gerų dalykų, tai kiti priima ne taip kaip reikia“, – sakė dar prieš susitikimą su vaikais kalbintas Jurgis.
Vaikams Jurgis papasakojo ir savo istoriją. Lietuviškų šaknų turintis J.Didžiulis yra Kolumbijos lietuvis, didžiąją vaikystės dalį praleidęs Filadelfijos mieste, JAV. Kai jam buvo dešimt, su šeima vėl grįžo į Kolumbiją, kurioje augo iki pat paauglystės. Jau suaugęs, būdamas dvidešimties, atvyko gyventi ir kurti į Lietuvą.
„Aš esu ne tik lietuvis, esu pasaulio lietuvis, Lietuvos kolumbietis, šioje šalyje gyvenantis septyniolika metų. Noriu, kad žmonės suprastų, jog turėti daugiakultūrinę tapatybę nėra nieko blogo, su tuo galima ne tik gyventi, tai savotiškai gali būti vertybė, turtas, jeigu tik išmoksti tuo dalytis“, – įsitikinęs svečias.
Priprato būti kitoks
Jis pasakojo, kad kai su tėvais grįžo į Kolumbiją, visai nesusišnekėjo su žmonėmis. Jam ilgą laiką ten buvo sudėtinga, nes jo kultūra jau buvo visiškai kitokia.
„Man nuo mažens tėvai, seneliai sakė, kad esu lietuvis ir privalau būti lietuvis Kolumbijoje“, – sakė atlikėjas.
Jurgis pasakojo, kad kai Kolumbijoje žmonės paklausdavo jo vardo ir jiems atsakydavo, šie nesuprasdavo, bandydavo vardą ištarti, tačiau dažniausiai atkartodavo žodį panašų į „Džiurkė“. Dažnai net manydavo, kad Jurgis juokauja taip prisistatydamas. „Galiausiai aš pripratau ir supratau, kad galiu būti tiesiog keistas lietuvis tarp tų kolumbiečių. Tada man viskas pasidarė gerai. Tačiau kai sulaukiau dvidešimties ir atvykau į Lietuvą, joje man irgi buvo sunku, nes pasirodė, kad mano lietuvių kalba buvo netobula, keista, su akcentu. Tačiau čia žmonės mano vardą pirmą kartą tarė teisingai. Čia visi mane laikė kolumbiečiu. Aš ilgą laiką su tuo kovojau, paskui ėmiau visiems sakyti, kad kai noriu, galiu būti ir lietuvis, ir kolumbietis“, – savo patirtimi dalijosi svečias.
Atlikėjas vaikams pasakojo, kad keliauti po pasaulį yra labai gerai, nes išmokstama, pažįstama naujų dalykų. Pasak jo, kiekviena kultūra yra lyg operacinė sistema, lyg mobilieji telefonai – kai moki naudotis ir „Android“, ir „iPhone“ sistema, gali pasijusti asu.
„Labai faina, kai tu, atėjęs į kitą kultūrą, sugebi perprasti jų operacinę sistemą. Todėl jus labai raginu vertinti tai, ką jūs turite, apie jums pažįstamą kitą kultūrą galvokite kaip apie galimybę, privalumą, kuris jus praturtina, nes tai leidžia susikalbėti su skirtingų kultūrų žmonėmis. Suprantu, kad grįžti į Lietuvą būna sudėtinga, ypač kai tau pasako „žinai, tu truputį keistas, nepagauni bajerio“, bet tai juk yra normalu ir to gėdytis jūs neturėtumėte“, – tikino žinomas asmuo.
Nereikia slėpti savo šaknų
Jurgis atviravo, kad ilgą laiką Lietuvoje bandė slėpti turintis kolumbietiškų šaknų, netgi dėjo labai daug pastangų, kad galėtų kalbėti tikru lietuvišku akcentu, tačiau ilgainiui supratęs, kad neverta gniaužti savęs tokio, koks iš tiesų yra, kad dviguba kilmė jo tapatybei netgi duoda spalvų.
„Nebebandžiau ištrinti savo praeities, supratau, kad tai yra labai faina“, – su dideliu užsidegimu pasakojo Jurgis. Jis netgi realiu pavyzdžiu parodė, kaip dvigubą kultūrą galima išnaudoti įdomiai – uždainavo kolumbietišką dainą su lietuvišku prieskoniu „Patinka“.
Ši daina yra apie skirtingų kultūrų ir priešingybių darną bei tikėjimą, kad pasaulyje gali derėti skirtingos tradicijos ir kultūros.
Pasakodamas savo istoriją ir dalydamasis patirtimi, Jurgis nestokojo juokelių, o kad vaikams nepabostų jo klausytis, vis uždainuodavo savo dainas, kartais net improvizuodamas.
Per dainą, garsus atlikėjas siekė ištraukti vaikų šypsenas, išjudinti juos iš vietos, išlaisvinti jų saviraišką, pamokyti žvilgsniu kažką įtikinti ir parodyti, kad net ir bendraujant su visiškai nepažįstamu, skirtingos kultūros žmogumi, svarbu išlikti savimi, nesidrovėti savęs ir išreikšti save taip, kaip moki, išnaudoti savo turimas savybes teigiama linkme ir jas pateikti kaip didžiausią privalumą.
Jurgis netgi juokavo, kad nėra geras atlikėjas, jis tik moka gerai vaidinti, įtikinti.
Opiausios problemos – vaikų klausimuose
Tai, kad iš užsienio gyventi į Alytų grįžusiems vaikams žinomo atlikėjo nuomonė yra svarbi ir kad visos J.Didžiulio paminėtos problemos jiems yra puikiai pažįstamos, rodė ir jų užduodami klausimai svečiui.
Vieni jo klausė, ar labai sunku buvo išmokti lietuvių kalbą. Atlikėjas pripažino, kad tikrai sunku. „Užsienyje lankiau lietuvių mokyklą, nes mano lietuvių kalba buvo labai netaisyklinga. Man teko ją išmokti iš naujo. Buvo labai sudėtinga. Bet supratau, kad labai svarbu mėgautis kalba, nors aš kalbu su klaidomis, bet nevaržau savęs. Svarbu nebijoti kalbėti, kad ir su klaidomis, vis tiek tave supras, o jeigu ne, gali pakartoti. Žinote, juokingiausia yra tai, kad kai paklausi vietinių, kaip taisyklingai reikia pasakyti ar parašyti kokį nors žodį, labai dažnai jie patys to nežino“, – pasakojo atlikėjas.
Vaikams buvo įdomu, kodėl Jurgis iš Kolumbijos persikėlė į Lietuvą. Jis prisipažino, kad visą gyvenimą buvo pasimetęs, nes jam visuomet buvo kartojama, kad jis – lietuvis. Todėl suaugęs nusprendė, kad galiausiai reikia susipažinti su Lietuva, nes apie ją nieko nežinojo.
Svečias juokavo manęs, jog čia visos merginos vaikšto su gintariniais karoliais, visi vyrai su kalavijais jodinėja ant žirgų. „Kai čia atvykau, supratau, kad man čia patinka, jaučiau, kad čia galima daug ką nuveikti“, – teigė Jurgis.
Jo klausė, ar buvo sunku atsisveikinti su šalimis, kuriose prieš tai gyveno, ar nejautė nuoskaudų, tačiau Jurgis tik patikino, kad anokia čia problema, į tas šalis grįžta kiekvienais metais, juk ne karo metai, kai sienos buvo uždarytos. Be to, šiuolaikinės technologijos su užsienyje likusiais draugais, artimaisiais leidžia bendrauti dažniau negu tą darydavo gyvendamas su jais kartu.
Vaikams buvo smalsu, ar pirmą kartą į Lietuvą atvykęs Jurgis negalvojo, kad ši šalis yra skurdi. Atlikėjas teigė, kad nors ir jautėsi, jog tai skurdesnis kraštas nei tie, kuriuose gyveno anksčiau, tačiau jį labiausiai patraukė mintis, kad šioje šalyje gali nuveikti kažką naudingo jos atžvilgiu, kad čia yra daugybė neišnaudotų galimybių.
„Aš nematau čia skurdo, nematau atsilikusių žmonių, matau darbą ir galimybes“, – optimizmo nestokojo svečias.
Paklaustas, kodėl jis pasirinko muziką, Jurgis atsakė, kad būtent ši leidžia su žmonėmis pasikalbėti kitaip, per muziką išreikšti daugiau emocijų. „Tai labai geras būdas susijungti su žmonėmis“, – patikino Jurgis.
Vaikai klausė, ar žmonės užsienyje išties yra malonesni nei Lietuvoje. Su šia nuostata svečias nesutiko. Pasak jo, žmonės daugmaž visi yra panašūs. Atlikėjas susirinkusiųjų klausė, ar jie galvoja, kad Alytuje žmonės mažiau šypsosi. Tarp klausytojų atsirado tokių, kurie išties taip mąsto. „Išpešti šypseną iš žmogaus nėra sudėtinga, tik reikia surasti bendrų dalykų, susidraugauti su juo. Žinoma, tam gali prireikti šiek tiek laiko“, – tikino svečias.
Į klausimą, kokias emigracijos priežastis dažniausiai mini užsienyje Jurgio sutikti lietuviai, jis akcentavo net kelias – darbo pasiūla, pinigai, didesnės galimybės, varginanti politinė situacija, šalies klimatas ir daugybę kitų, tačiau, pasak svečio, niekas netrukdo išvykti, pakeliauti, pamatyti pasaulio, pailsėti, atsigauti ir vėl sugrįžti. „Nereikia savęs varžyti. Lietuvoje tikrai nereikia likti, svarbu, kad Lietuva liktų jūsų širdyse, kad norėtumėte grįžti, palaikyti ryšį“, – patarimus dalijo atlikėjas.
Laima Baliukonienė