Apie tai, kas sieja Astrave gyvenusius Jukonius ir kadaise į tolimąją Argentiną emigravusią šios giminės šeimą, pasakoja buvusi astraviškė, biržietė Rita Jukonytė- Pušinaitienė.

Praėjusių metų rugpjūčio 29 dieną „Šiaurės rytuose“ rašyta apie Biržuose savo šaknų ieškojusius argentiniečius. Publikacijoje atsiliepti prašyta žmonių, kurie galėjo žinoti arba žino, kas turėjo ryšį su Argentinoje gyvenančia lietuviška šeima. Kone metams praėjus po laikraščio publikacijos išspausdinimo apie galimą giminystės ryšį ryžosi kalbėti Biržuose gyvenanti Rita Pušinaitienė, buvusi Jukonytė.

Gimimo vieta – Biržai?

Broliai Alfredo Parisi Jukonis ir Roberto Parisi Jukonis Biržuose 2017 metų vasarą lankėsi su žmonomis. Poras lydėjo dar viena giminaičių šeima. Roberto Parisi Jukonis, kurio žmona yra vokietė, atvyko iš Vokietijos, jo brolis su žmona – iš Argentinos. Publikacijoje rašyta, kad Alfredo ir Roberto močiutė Elžbieta Drevinskaitė-Jukonienė, gimusi 1901metų liepos 14 dieną, būdama 24- erių, 1926 metų sausio 5 dieną laivu „Siera Cordoba“ iš Vokietijos atplaukė į Argentinos sostinę Buenos Aires. Kartu su ja atplaukė ir brolių mama Jadvyga Jukonytė, gimusi 1925 metų sausio 17 dieną. Mažajai emigrantei nebuvo nė metukų.

Buenos Aires Elžbietą Jukonienę su kūdikiu pasitiko į Argentiną prieš metus, 1925–ųjų sausį, atvykęs Jonas Jukonis.

Tokius duomenis Alfredo ir Roberto sužinojo, radę internete skelbiamą tuo metu plaukusio laivo keleivių sąrašą. Biržietiškų šaknų turintys užsieniečiai sakė tiksliai nežinantys, kur gimė jų močiutė Elžbieta ir mama Jadvyga. Namuose apie tai nebuvę kalbama. Tačiau minėtame laivo keleivių sąraše nurodyta, kad jų gimimo vieta – Biržai. Ar moterys ir Jonas Jukonis gimė tame pačiame mieste ar kaime, neaišku.

Lietuvė Jadvyga ištekėjo už italo emigranto, jų šeimoje gimė trys vaikai – Alicija, Alfredo ir Roberto. Alicija mirė 1970–aisiais, būdama 45-erių. Jos ir brolių mama Elžbieta gyveno iki 1986–ųjų. Savo mirusios dukters Alicijos vyrui ji dar spėjo surasti lietuvių emigrantų dukrą, kurią jis vedė ir susilaukė vaikų. Alfredo ir Roberto mirusios sesers vyro antrosios žmonos šeima yra kilusi iš Kauno.

Pasak Biržuose viešėjusių Jukonių, Argentinoje anksčiausiai visų miręs Jonas Jukonis.

Argentinoje – Ritos Jukonytės senelio brolis?

Būtent apie Joną Jukonį ir jo giminę sukosi Ritos Jukonytės (Pušinaitienės) kalba. Anot moters, Argentinoje Elžbietą Jukonienę ir Jadvygą Jukonytę pasitikęs Jonas Jukonis galimai yra jos senelio brolis. Astrave 1949 metais gimusios ir užaugusios Ritos Jukonytės seneliai - astraviškiai Antanas ir Elžbieta Jukoniai. 1887 metais gimęs senelis Antanas turėjęs tris brolius – Jurgį, Petrą ir Joną, išvykusį į Argentiną. Petras yra biržiečių Vidmanto ir Petro Jukonių senelis.

Anūkės žiniomis, jos seneliai tarnavo pas Variakojus, o sukūrę šeimą Astrave gavo tris hektarus žemės, pasistatė molinį namelį. Ritos močiutė dirbusi dvaro virtuvėje, o senelis arkliais vežiojęs dvarininkus.

Ritos seneliai turėjo tris vaikus – Juozą, gimusį 1913 metais, Liuciją, gimusią 1916 metais, ir Leoną, Ritos tėvą, gimusį 1919 metais. Ilgiausiai iš jų gyveno Juozas, kuris mirė sulaukęs 91-erių. Ritos tėvas Leonas mirė 51 metų.

Ritos tėvai, kaip ir seneliai, gyveno Astrave. Jukonių - Leono ir 1924 metais gimusios Emilijos Rožėnaitės - šeima užaugino devynis vaikus. Keturias seseris ir keturis brolius turinti Rita mena kai kurias detales, liudijančias Jukonių giminės sąsajas su Argentinoje gyvenusiais emigrantais.

Laiškai ir siuntiniai

Pasak Ritos Jukonytės-Pušinaitienės, senelio brolis Jurgis ir jo žmona Marytė susirašinėjo su Argentinoje esančiais giminaičiais. Iš ten gaudavo ir siuntinių. Rita mena atsiųstas gražias skareles, kurių tekdavo ir jos močiutei Elžbietai Jukonienei. Elžbieta ir Marytė buvo brolienės – žmonos Astrave gyvenusių Jurgio ir Antano, kurių brolis Jonas emigravo į Argentiną. Pas Jurgio Jukonio šeimą taip pat buvo atvykę svečiai iš Kauno. Tai buvo žmonės, kuriuos giminystės ryšiai taip pat siejo su Argentinoje gyvenančiais Jukoniais.

Pasak Ritos, tie kauniečiai ją ir seserį Levutę vežėsi paviešėti į Kauną. Tai buvo gal apie 1963- iuosius metus, Rita buvusi gal keturiolikos metų. Mergaites tie žmonės vedžiojo po muziejus, aprodė kitas Kauno vietas. Ir Rita iki šiol gerai mena, kaip tos viešnagės metu kauniečių šeima jai ištiesė voką. Jis buvęs „toks su raudonais brūkšneliais“.

„Man pasakė, kad čia yra adresas, kuriuo turėčiau rašyti laiškus į Argentiną“, - mena Rita. Tačiau rašyti ji taip ir neišdrįsusi – gali būti, kad tą lėmė tėvų ir aplinkinių baimė. Juk buvęs toks metas, kai su įtarimais ir nepasitikėjimu žiūrėta į užsienyje giminių turinčius žmones.

Gali būti, kad dabar, praėjus šitiek metų, Ritai ar jos vaikams pavyks užmegzti ryšį su savo šaknų Biržuose ieškojusiais argentiniečiais.

Alfreda Gudienė