Biržietės Editos Morkūnienės auginamas grynaveislis lygiaplaukis retriveris liepos mėnesį tapo Baltijos šalių čempionu jaunų šunų amžiaus grupėje.

Vis daugiau biržiečių Editą Morkūnienę žino ne tik kaip gėlininkę, bet kaip šunų mylėtoją. Artimiausiuose aktyvios moters planuose – tapti kilmingų šunų veisėja, o svajonėse – šunų parodos Biržuose surengimas.

Kad moters ateities tikslai ne šiaip romantiškos svajos, liudija iškalbinti faktai. Editos augintinė lygiaplaukė retriverė Luna visai neseniai tapo Baltijos šalių čempione jaunų šunų amžiaus grupėje.

Iki tarptautinio titulo laukė sunkus kelias, nes Baltijos šalių čempionu gali vadintis tik tas šuo, kuris laimi aukščiausias vietas Lietuvos, Latvijos ir Estijos šunų parodose. Vien tam, kad šuo taptų Lietuvos jaunimo čempionu, reikia laimėti tris pirmąsias vietas nacionalinėse veislinių šunų parodose (CAC). Tai pat reikia iškovoti pirmąsias vietas parodose Estijoje ir Latvijoje. Kitas etapas – konkursai ir parodos varžantis brandaus amžiaus šunų grupėje. Norint tapti šalies čempionu šioje grupėje reikia skinti aukščiausias vietas net penkiose parodose.

17 mėnesių amžiaus Luna, kurios pilnas vardas yra Polka Poland FCI TRINA aka Luna, yra grynakraujis šuo su kilmės dokumentais. Jos tėvas – Rusijos ir daugelio Europos šalių čempionas, o motina – grynakraujis terapinis šuo, dirbantis su negalią turinčiais vaikais. Visai mažą šuniuką Edita atsivežė iš veislyno Lenkijoje.

„Įsigyti veislinį šunį ir dalyvauti parodose mane pastūmėjo klasės draugė Vilma Jasilionienė, kuri yra cvergšnaucerių šunų veisėja ir kirpėja. Ji paskatino pasukti šiuo keliu.

Lietuvos veislynuose tuo metu nebuvo trokštamos spalvos ir veislės mažyčių šuniukų, o norėjosi kuo greičiau jį turėti. Pradėjau žvalgytis kaimyninių šalių veislynuose. Pamenu, kol nepareiškiau, kad radau šunį ir kad teks važiuoti 700 km jo parsivežti iš Lenkijos, tol vyras manė, kad ketinimai nėra labai rimti“, – prisiminimais apie būsimos čempionės atsiradimą šeimoje dalijosi šuns šeimininkė.

Visiems norintiems auginti šunį biržietė rekomenduotų augintinį įsigyti tik grynakraujį ir tik iš veislyno. Šuniukai nemažai kainuoja, tačiau tai bus tikras veislinis šuo tiek savo išvaizda, tiek jo veislei būdingais charakterio bruožais. Tai yra labai svarbu, kadangi šuo tampa nauju šeimos nariu.

„Šunimis rūpinasi visa šeima. Jų turime ne vieną, o visus tris ir dar vieną katę. Vyras ūkiniame pastate įrengė specialiai šunims skirtas patalpas, kur juos maudome, šukuojame. Vaikai šunis irgi labai myli, juos prižiūri, padeda treniruoti. Jei tik pavyksta, visi vykstame į parodas. Taip visa šeima būname kartu, drauge leidžiame laiką, kas yra labai svarbu. Šunininkystė – tai ne vien hobis, tai jau gyvenimo būdas“, – sakė Edita.

Kelionės į parodas ir laimėti titulai – šaunioji veislinių šunų ir jų šeimininkų gyvenimo pusė. Tačiau taurės, diplomai ir teisėjų liaupsės – didelio nuolatinio darbo, kantrybės, finansinių investicijų ir meilės savo augintiniui rezultatas. Veislinių šunų parodose teisėjai vertina ne tik šunų išvaizdą, stovėseną, judėjimą, bet ir elgseną. Jei šuo pasirodymo metu nors kiek urzgia ar kanda, jis išsyk yra diskvalifikuojamas.

Natūralu, kad daugiausiai dėmesio tarp augintinių yra skiriama parodose dalyvaujančiai retriverei Lunai.

„Mažiausiai vieną kartą per savaitę Luna dirba su panevėžiete trenere Ugne Juozelėnaite, kuri labai daug prisidėjo prie laimėtų titulų. Namuose taip pat daug laiko skiriame specialioms treniruotėms, mitybai, kailio priežiūrai. Tenka investuoti ir pačiai į save – gilinti žinias apie šunis, profesionalią jų priežiūrą. Tai būtina, nes ateityje tikimės, kad Luna atsives kilmingų šuniukų“, – kalbėjo šunų augintoja.

Biržuose Edita tikrai ne vienintelė, kuri augina grynaveislius šunis, tačiau nedaugelis nori ir ryžtasi dalyvauti parodose.

„Yra biržiečių, kurie augina retesnių veislių grynaveislius šunis, tačiau jie nedalyvauja parodose. Tas nėra būtina, kiekvienas šeimininkas renkasi tai, kas geriausia jam ir jo augintiniui. Tačiau, jeigu planuose yra šuns giminės pratęsimas, tai čempiono medaliai ir titulai yra kaip vienas įrodymų, kad šuo buvo tinkamai prižiūrimas, auklėjamas ir yra neeilinis“, – sakė Lunos šeimininkė.

Anot Editos, su draugėmis ji kartais pakalba, kad būtų labai šaunu šunų parodą surengti ir Biržuose. Tačiau kol kas tai tik ateities svajonė.

„Į tokius renginius suvažiuoja daugybė svečių su savo augintiniais. Tokia paroda būtų naudinga ne tik miestui, bet ir įsimintinas ir gražus renginys visiems miesto gyventojams“, – sakė daugeliui pažįstama biržietė.

 

Simonas Gudas

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“