Talentingą septynmetę Urtę sėkmė lydėjo ir tarptautiniame greitojo čiuožimo čempionate, kuriame dalyvavo per 200 sportininkų iš įvairių šalių.

Biržuose gyvenančių Audronės ir Povilo Bertulių didžiausias džiaugsmas – kai jų namus aplanko Vilniuje gyvenančio sūnaus Andriaus ir jo sutuoktinės Viktorijos šeima. Jie kartu atsiveža savo atžalas – septynerių metų Urtę ir trejų Beatą. Į Biržus seneliams parodyti atgabenami ir jaunosios žvaigždutės Urtės laimėti medaliai ir taurės. Jų – visas stalas. Urtė yra kylanti Lietuvos greitojo čiuožimo žvaigždė.
Didžiausia mergaitės fanė yra močiutė. Apie jos net ir menkiausius pasiekimus žino visos jos bendradarbės – parduotuvės „Norfa“ prekybininkės.

Ant pačiūžų – vos ketverių

Andrius Bertulis sako baigęs Biržų „Atžalyno“ mokyklą. Gyvendamas Vilniuje sukūrė šeimą su aukštaite Viktorija.
Vyras dirba Vilniaus centre, Pilies gatvėje, veikiančiame restorane „Grey“ vyr. virėju. Jo sutuoktinė – klientų patirčių projekto vadovė.

Lopšelis – darželis „Žilvitis“, kurį lankė Urtė, o dabar lanko Beata, užsiima veikla „Čiuožimas – mūsų laisvalaikis“. Programą remia Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija.
Pora pasakojo, kad Urtė ant pačiūžų atsistojo būdama ketverių metukų. Ant jų ne tik nebijojo stoti: ji greičiau lėkė ledu nei žeme.

Vaikus prie pačiūžų stengiamasi pratinti kuo anksčiau. Aišku tai, kad kuo anksčiau pradėsi užsiimti šia sporto šaka, tuo greičiau pasieksi norimų rezultatų.
Treneriai pamatė, kad mergaitei gerai sekasi. Ją pradėjo vežti į varžybas. Čia ji pradėjo skinti laurus.
Ant pačiūžų atsistojo ir trimetė sesė Beata, kuri jau dabar atrodo gerokai vyresnė.

Į dailųjį čiuožimą nenori

Urtė pačiūžų nepaliko ir pradėjusi lankyti mokyklą. Ji jau pirmokė.
Tėveliai du kartus per savaitę dukrą vežioja į treniruotes. Laisvalaikį ant ledo leidžia visa šeima. Sako, kad tai gera galimybė ne tik sportuoti, bet ir grūdintis. Ledo arenoje būna šalta, tad reikia pritaikyti aprangą. Tačiau ledo arenoje oras ne tik sausas, bet ir grynas, švarus.

„Kuo daugiau domiesi, tuo labiau norisi. Mūsų aprangoje atsirado šalmai, apsaugos, patys išmokome pačiūžas galąsti“, – pasakoja mergaitės tėvai.
Jau antrus metus treniruotės vyksta Vilniaus ledo arenoje, kartais Elektrėnų ledo rūmuose. Būtent pastarosiose vyksta ir varžybos.
Šalia greitojo čiuožimo treniruočių vyksta ir dailiojo čiuožimo užsiėmimai. Tėvai mergaitei siūlė keisti sporto šaką. Tačiau ji pasakė, kad tikrai nenori nieko keisti.
Urtė atsisakė ir lankyti šokius, į kuriuos tėvai buvo užrašę dukrą.

Tėvai džiaugiasi, kad dukrą treniruoja profesionali Vilniaus sporto klubo „Edelveisas“ trenerė Marytė Vilčinskienė, kuri itin sugeba dirbti su vaikais.
Septynmetės pasiekimai stulbina. Šį pavasarį ji dalyvavo tarptautiniame greitojo čiuožimo čempionate. Jame dalyvavo per 200 sportininkų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lietuvos.
Mergaičių amžiaus grupėje Urtė Bertulytė užėmė dvi trečiąsias vietas.
Mergaitė sako jomis nesanti patenkinta, norėtų pelnyti pirmąją. Koks gi sportininkas, kuris nenori siekti pergalės?

Genai – iš senelio?

Šeimos nariai galvoja, kad Urtės talentai užkoduoti genuose, kuriuos paveldėjo iš senelio. Iš Suosto kilęs Povilas Bertulis Biržų rajone garsėjo kaip geras bėgikas.
Seneliai nėra matę anūkių čiuožiant. Bet po varžybų jiems vaikai atsiunčia nuotraukų ir filmuotos medžiagos.

Išvydus startą stebina Urtės brandumas. Mergaitė prieš jį labai susikaupia. Būna rami ir per pertraukas tarp varžybų. Ji būna susikaupusi, be trukdančių emocijų. Ir startuoja be streso. Iškart toli šauna į priekį. Akivaizdu, kad ji visa galva praaugusi kitus sportininkus.
„Svarbu, kad vaikui patinka. O kai patinka, tai ir sekasi“, – kalba mergaitės artimieji.

Skaito knygas ir gamina salotas

Ką Urtė mėgsta veikti laisvalaikiui? Aišku, žaisti su sese. Jos abi iš įvairiausių daiktų susikonstruoja namus, ligonines, parduotuves. Taip pat labai mėgsta knygas. Kai išmoko skaityti, tą daro garsiai, kad ir sesė galėtų pasiklausyti. Ypač abiem patinka vartyti gyvūnų enciklopediją.

Šeima mėgsta kartu keliauti, pažinti naujas vietas. Svarbu gerai apgalvoti kelionės maršrutą, kad kelionė vaikams teiktų džiaugsmą ir daug naujų įspūdžių.
Urtė myli gyvūnus, ypač žirgus, kiekvieną vasarą stengiasi jodinėti Biržų žirgyne, Drąseikių kaime.
Mergaitė prašo augintinio – balto, pūkuoto šuniuko. Tėtis svajoja apie rimtesnį, apsaugai skirtą šunį. Dėl augintinio klausimas šiuo metu šeimoje atviras, nes reikia nuspręsti, kas juo rūpinsis ir jį vedžios, ar atsiras laiko užimtoje dienotvarkėje…

Tiesa, sprendimas turėtų būti priimtas iki rugsėjo, kai bus Urtės gimtadienis…
Urtės mama sako kartais pasiūlanti jai nevažiuoti į treniruotę, pabūti namie.
Tačiau sulaukia priekaištingo dukters žvilgsnio – kaipgi taip? Ir važiuoja.

Kai pavargsta, mergaitė nesiskundžia. Tik kai būna irzli, tėvai žino, kad reikia truputį lėtinti tempus…
Kadangi visi šeimos nariai sportuoja, jie stengiasi parinkti ir sveikesnį maistą. Žiūri, kad jis būtų liesesnis, su mažiau cukraus. Ir pati Urtė labiau mėgsta sveiką maistą. Ji gerokai vėliau nei kiti vaikai paragavo ledų, o McDonald‘s greito maisto restoranuose iki šiol nėra buvusi. Stengiasi valgyti natūralų maistą.
Šeima itin vertina „Biržų duonos“ produkciją.

Vakarais Urtė mėgsta pati pasigaminti salotų. Jas daro iš salotų lapų, saulėje džiovintų pomidorų, konservuotų kukurūzų ir tarkuotų morkų.
Laisvalaikiu šeimos narius skaniu maistu palepina ir virtuvėje dirbantis šeimos galva.

Turi su gimtine susijusių planų

Bertuliai tik nusišypso, paklausti apie vaikų tobulėjimą, jei būtų likę gyventi Biržuose. Nors šiame mieste buvo planų statyti ledo areną, tai kol kas ir liko planais. Tad čiuožti vaikai čia tikrai nebūtų pradėję.
Urtė dažnai užsimena, kad norėtų ilgiau pasilikti pas senelius Biržuose, bet čia nėra ledo arenos…
Tiesa, ir būdama Biržuose ji pasitreniruoja. Mama veda į vaikų žaidimų aikšteles miesto centre arba Rinkuškiuose. Stengiamasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, vaikai pratinami nuo pat mažens prie aktyvių veiklų, juk sportas – sveikata ir daug gerų emocijų.

Jie niekuomet ir nebūtų pagalvoję, kad šeimos pomėgis bus susijęs su ledu. Juk Lietuvoje antra religija yra krepšinis…
Gyvendamas Biržuose Andrius sakė niekada nesidomėjęs čiuožimu. Į šį pomėgį įtraukė sportuoti pradėjusi dukra. Dabar jau šeimos nariai stebi įvairius su žiemos sportu susijusius čempionatus, varžybas. Ir patys filmuoja varžybas, vėliau peržiūri vaizdo įrašus, aptaria, kur ką geriau būtų galima daryti.

Bertulių šeima Biržuose yra gana reti svečiai. Tenka derinti dukterų mokslus, savo darbo grafiką.
Kai atvyksta, pasigenda daugiau įtraukiančių visuomenę sporto renginių ar švenčių, ypač savaitgaliais.
Tačiau Andrius neslepia turintis su savo gimtine susijusių planų. Jis tikisi ateityje su jaunesniu broliu Tadu, kuris irgi dirba restorane „Natali“ padavėju, Biržuose atidaryti gero maisto restoraną, į kurį norėtųsi užeiti ir savaitgaliais.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“