Kėdainietė Loreta Budrienė miesto parke užfiksavo retą ir įspūdingą paukštį – moteriai pavyko nufotografuoti juodąjį gandrą. Šis paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą bei yra saugomas. / Loretos Budrienės nuotr.

Kėdainietė gamtos fotografė, fotografuodama gamtą, Kėdainių miesto parke užfiksavo retą ir įspūdingą paukštį – moteriai pavyko nufotografuoti juodąjį gandrą. Šis paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą bei yra saugomas. Gamtininkų teigimu, paprastai juodieji gandrai žmonių draugijos vengia ir lizdavietei renkasi miško gilumą, mėgsta senus tamsius spygliuočių ir lapuočių mišrius miškus, pelkes, sunkiai prieinamas vietas.

Juodasis gandras – labai atsargus

L. Budrienė Kėdainiuose žinoma kaip gamtos fotografė. Moteris nevengia įamžinti ir įspūdingų Kėdainių senamiesčio vaizdų. Neseniai ji gamtos vaizdus fotografavo Kėdainių miesto parke.

„Aš  juodąjį gandrą matau kartą per metus ir visada toje pačioje vietoje. Parke, prie užtvankos. Fotografavau labai atsargiai, nežinau, ar jis labai baikštus, bet nemanau, nes man pavyko jį gražiai nufotografuoti.

Greičiau šis paukštis yra labai atsargus.

Džiaugiuosi jį sutikusi“, – sakė fotografė L. Budrienė.

Žmonių draugijos vengia

Gamtininkų teigimu, paprastai juodieji gandrai žmonių draugijos vengia ir lizdavietei renkasi miško gilumą. Mėgsta senus tamsius spygliuočių ir lapuočių mišrius miškus, pelkes, sunkiai prieinamas vietas.

Lizdą suka iš smulkių šakelių, šapų, pagalių ir dar sutvirtina juos mėšlu.

Kartais apsistoja kitų plėšriųjų paukščių, tokių kaip vištvanagių, erelių, suopių lizduose. Tame pačiame lizde peri daugelį metų.

Atskiri juodųjų gandrų lizdai turi būti ne arčiau kaip per 6 kilometrus vienas nuo kito.