„Kaunas Dukes“ nuotr.

39-erių metų lietuvis, Audrius Avižienis, augo ir mokėsi Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV).  Vyras prisipažįsta, kad iki pat šiol dar sulaukia klausimų, kodėl, kai visi tik ir svajoja apie gyvenimą po amerikietiška Kalifornijos saule – jis viską ten metė ir atvyko gyventi į Lietuvą. Pirmą kartą vyras atvirai papasakojo, kodėl jo gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.

Audrius gimė žinomo visuomenės veikėjo, Vytauto Didžiojo Universiteto rektoriaus prof. Algirdo A. Avižienio ir mokslininkės, kalbininkės Jūratės Izokaitis šeimoje. Nuo pat vaikystės Audrių traukė tikslieji mokslai. Mokėsi gerą vardą turinčioje vidurinėje mokykloje Santa Monikoje. Čia praleisdavo penkias dienas per savaitę. O atėjus šeštadieniui, kiekvieną savaitę mažą berniuką tėvai veždavo į Šv. Kazimiero lituanistinę mokyklą Los Angele.

„Nuo pat gimimo visur kalbėdavau tik angliškai, išskyrus šeimoje ir lietuviškoje mokykloje. Tėvai labai norėjo, kad išmokčiau ne tik kalbą, bet ir kuo daugiau būčiau susijęs su lietuviška kultūra. Dar iki pat šiol atsimenu, kad kai kiti vaikai šeštadienio dienas leisdavo gatvėse, žaidimų aikštelėse, aš kiekviena šeštadienį, kaip įprasta, buvau tėvų nuvežamas į lietuvių mokyklą. Dabar esu jiems už tai dėkingas.“

Šalia tiksliųjų mokslų ir amerikietiškas sportas

Dar besimokydamas mokykloje vaikinas itin pradėjo aktyviai domėtis sportu, ypač amerikietišku futbolu – žiūrėdavo ir analizuodavo kiekvienas rungtynes. Pasibaigus varžyboms, braižydavo schemas ir sau dėliodavo planą, kaip būtų galima pagerinti komandų žaidimą. Vaikino potencialą neilgai trukus pastebėjo ir profesionalūs sportininkai. Likus keliems metams iki mokyklos baigimo, jis pateko į vieną geriausių šalyje bendraamžių amerikietiško futbolo komandą.

Nors sportas ir buvo viena iš gyvenimo aistrų, bet vaikinas vis dar siekė mokslininko duonos – įstojo į stipriausius pasaulyje chemijos mokslininkus ruošiantį Berkeley universitetą, fizikinės chemijos studijas.

Pasak A. Avižienio, šalia visų tyrimų, mokslinių darbų jis nenorėjo atsisakyti judėjimo sporto aikštelėje ir prarasti fizinės formos. Vyras pasakoja, kad JAV universitetų komandos žaidžia aukščiausiose lygose. Amerikietiškas futbolas ten yra tokia pat populiari sporto šaka kaip krepšinis Lietuvoje. O universiteto, kuriame jis studijavo, komanda buvo viena stipriausių visoje šalyje.

„Atrankos kriterijai labai milžiniški: svarbu buvo ne tik žaidimo technika, bet ir fizinis pasirengimas, kūno sudėjimas, ūgis. Galbūt pastarasis ir pakišo man koją. Nes esu gana žemo ūgio. O stipriausia universiteto komanda į trūkstamą poziciją ruošėsi priimti tik aukštą ir stambaus sudėjimo žaidėją. Tada ir pasibaigė mano amerikietiško futbolo žaidėjo karjera. Vietoj jo savo malonumui pasirinkau ledo ritulio sportą. Jį žaidžiau laisvu metu nuo mokslų ir darbo laboratorijose“, – pasakoja treneris.

Lietuva pradėjo traukti vis labiau

Nuo pat mažens Audrius vis aplankydavo Lietuvą. O kai tėtis čia sugrįžo gyventi – vaikinas Lietuvoje praleisdavo kiekvieną vasarą.

„Šią šalį atsimindavau kaip lankomą tik šiltuoju sezonu. Niekada ilgesniam laikui nebuvau Lietuvoje pasilikęs, apie žiemą net nekalbu. Iš vietinių girdėdavau skundus, koks blogas oras čia gali būti, o aš net nežinodavau, ką tai reiškia. Galbūt tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau magistro studijas pratęsti ne Amerikoje, o Lietuvoje, Kaune. Įstojau į Eksperimentinės fizikos studijas Vytauto Didžiojo Universitete“, – savo gyvenimo akimirkomis dalinasi A. Avižienis.

Vyras prisipažįsta, kad prie gyvenimo Lietuvoje reikėjo adaptuotis. Netgi kelis pirmuosius šaltojo sezono mėnesius vengdavo išeiti į miestą.

„Kai vakare norėdavau pėsčiomis nueiti pasivaikščioti į miestą – turėdavau gerai pagalvoti, ar tikrai tai daryti. Nes buvau ir apvogtas, ir ne kartą buvo pasiūlyta „gauti į kepenis“. Be abejo, prie to, turbūt, prisidėjo ir mano amerikietiškas akcentas. Gatvėse karaliavusios vaikinų gaujos galvodavo, kad aš užsienietis ir vis norėdavo parodyti kas čia tikrieji šeimininkai“, – mintis dėsto pašnekovas.

Po dvejų studijų metų Vytauto Didžiojo universitete vaikinas gavo pasiūlymą studijuoti fizikinės chemijos doktorantūros studijose Los Angele. Todėl sugrįžo gyventi atgal į Kaliforniją.

„Visgi, turbūt likimas taip nori, kad aš vis grįžčiau prie sporto. Studijuojant gavau progą atlikti trenerio praktiką su kone stipriausia Amerikietiško futbolo „Harvard-Westlake“ koledžo komanda. Nors iki pat šiol manau, kad fizikinė chemija yra mokslas, kuris mane veda į priekį, tačiau sportinė patirtis su šia futbolo komanda buvo taip pat neįkainojama.“

Amerikoje vyras turėjo savo verslų, kurie iki dabar neša pajamų gyvenimo gerbūviui. Tačiau jis neslepia, kad, kai JAV pradėjo viskas kardinaliai keistis, tame tarpe ir politinė sistema, nusprendė persikelti į Lietuvą. Pasak Audriaus, jį žavi ir Lietuvos gamta, kuri konkuruoja su Amerikos kraštovaizdžiu. Todėl jis, nuo to laiko, kai 2017 metais apsigyveno Kaune, stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje: „Ten šalia būdavo vandenynas, o čia – tokios upės!“

Atradimas – amerikietiškas futbolas Kaune

„Šiemet, vieną pavasario dieną Laisvės alėjoje šnekučiavomės su bičiuliu sporto temomis. Aš užsiminiau, kad pasiilgstu amerikietiško futbolo. O jis staiga garsiai sušuko klausdamas, kodėl aš neprisijungiu prie mieste esančios „Kaunas Dukes“ komandos? Atsimenu, kad tada išpūčiau akis ir dar anglišku žodžiu purtydamas galvą ir negalėdamas patikėti paklausiau WHAT (ką – red.)?! Lietuvoje, ir dar Kaune, yra amerikietiško futbolo komanda?!” – nuostabos neslėpė Amerikos lietuvis.

Jau tą pačią dieną Audrius susirado komandos kontaktus, norėdamas tapti žaidėjus. Bet išsikalbėjus su komandos nariais, jie išsidavė, kad labai ieško trenerio, ypač su tokia patirtimi, kurią turi vaikinas. Jam tai buvo didelis netikėtumas ir neilgai trukus – sutiko treniruoti komandą.

A. Avižienis jau 2 mėnesiai yra oficialus amerikietiško futbolo komandos „Kaunas Dukes“ treneris. Ši komanda jau žaidžia Baltijos šalių lygoje ir sparčiai siekia pergalių tarptautinių mastu. Iki tol „Kaunas Dukes“ treniravosi be oficialaus trenerio. Iš to, kiek matę rungtynių metu, skaitę įvairiuose skaitiniuose.

Komandoje šiuo metu žaidžia 25 žaidėjai, tačiau treneris sako, kad šis skaičius dar yra per mažas norint pasiekti gerą rezultatą.

„Žaidėjai patiria traumas, ne visi 100 % ateina į treniruotes. O norint tobulėti – treniruotėse turi susidaryti dvi komandos po 11 žaidėjų. Tada galėsime tobulinti žaidimą prieš varžovus.“

Komandos nariai apie naują trenerį: jis kaip iš giedro dangaus

Iki atėjimo į „Kaunas Dukes“ dabartiniai nariai šio sporto niekada nebuvo bandę. 30-etis UI/UX dizaineris Artūras Valenta apie komandą sužinojo iš kolegos, kai užsiminė, kad išbandyti amerikietišką futbolą visada buvo jo svajonė.

„Suprantu, kad reikės dar labai daug dirbti. Nes atėjus naujam treneriui visiems padidėjo motyvacija. Ir man pačiam pasikeitė požiūris. Labiau telkiamas dėmesys į teorija. Jaučiasi, kad žmogus profesionaliai susidūręs su šia sporto šaka“

Ugniagesiu gelbėtoju ir barmenu dirbantis Tomas Čaikauskas pamatė klasioko pasidalintą įrašą socialiniame tinkle apie vykusias rungtynes. Jis žaidė už Vilniaus „Iron Wolves“ komandą.

„Įrašas atkreipė mano dėmesį, nes didžiąją gyvenimo dalį mėgau varžytis, kovoti, konkuruoti, nesirinkti lengviausio kelio. Šis sportas yra tai, ko man reikia. Todėl pasinaudojęs interneto paieška sužinojau, kad A.F. komanda yra ir Kaune. Netrukus prie jos prisijungiau“, – mintimis dalinasi jis.

LSMU odontologijos studentas, 22-ejų metų Markas Mačiliūnas sako, kad anksčiau treniruotėse būdavo betvarkė: „kiekvienas žaisdavome kaip kam šauna į galvą, todėl ir nebūdavo rezultato. Atsiradus Audriui dabar jau turime aiškią treniruočių struktūrą. Viskas vyksta sklandžiau ir jaučiame progresą.“

Automobilių detalių sandėlininkas Karolis Matukaitis teigia, kad prie komandos prisijungė, nes patinka kontaktinis sportas. Anksčiau žaidė regbį. O dabar mato greitą progresą ir gynyboje, ir puolime.

17 metų moksleivį Tautvydą Sabaliauską amerikietiškas futbolas Kaune sudomino, nes apie jį buvo nemažai girdėjęs iš JAV gyvenančių draugų.

„Tai nėra savanaudiškas sportas. Čia reikia ir fizinės ištvermės, greitos reakcijos, tai sportas tikriems vyrams. Linkiu kiekvienam vyrui išbandyti šį sportą“.