E. Genio/LRT.lt nuotr.

Kai namai lieka tušti, vieni tuštumą užpildo susilaukdami dar vieno vaiko, nusipirkdami šunį ar išvažiuodami gyventi į užsienį, o mes išvykstame įgyvendinti ilgai planuoto projekto, portalui LRT.lt sako šį rudenį į ketverius metus truksiančią kelionę po įspūdingiausius ir dar neatrastus pasaulio kampelius išvyksiantis Audrius Sutkus. Nors žino, kad kelionė nebus lengva, keliautojas tvirtina: „Mes ir neieškome lengvų dalykų.“

– Idėja apkeliauti pasaulį turbūt negimsta per vieną naktį. Kaip nusprendėte leistis į ketverių metų kelionę visureigiais?

– Mintis ėmė bręsti prieš penkerius metus, o prieš trejus pasakiau, kad tikrai noriu tai padaryti. Datą pasirinkome neatsitiktinai – mūsų mažoji dukrelė šiais metais baigė mokyklą ir išvyksta studijuoti į Didžiąją Britaniją. Namai lieka tušti. Vieni tą tuštumą užpildo susilaukdami dar vieno vaiko, nusipirkdami šunį ar išvažiuodami gyventi į užsienį, o mes išvykstame įgyvendinti ilgai planuoto projekto.

Idėja aplankyti 1000 gražiausių pasaulio vietų ir išleisti fotoalbumą gimė paprastai. Kartą vaikystėje varčiau užsienietišką fotoalbumą, jo pavadinimas skambėjo maždaug taip – „Ką turi pamatyti prieš mirtį“. Tada nesupratau, ką tai reiškia, bet galiausiai vaikystėje matytas albumas tapo pagrindu mūsų iššūkiui.

– Ar kada išvykstate ir kaip drieksis kelionės maršrutas?

– Pačioje rugsėjo pabaigoje į Ušuają Argentinoje bus išplukdyti automobiliai, o mes išskrisime lapkričio pradžioje. Automobiliai plauks pusantro mėnesio. Kadangi būsime Ugnies žemėje, svajoju nuplaukti į Antarktidą. Tiesa, šiuo metu įsigyti kelialapį į Antarktidą yra nepalankus metas, jo kaina yra didžiulė, apie 9 tūkst. eurų žmogui.

Per pirmuosius metus apsilankysime Pietų, Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje, antrieji bus skirti Australijai ir Azijai, tretieji – Afrikai ir daliai Europos, o per ketvirtuosius planuojame aplankyti likusią Azijos ir Europos dalį. Kelionę žadame baigti 2022 m.

– Kur rinkote informaciją apie objektus, kokiais kriterijais rėmėtės?

– Kelionė vadinsis „1000 pasaulio stebuklų“, tai reiškia, kad 1000 stebuklų ir turėsime aplankyti. Kodėl būtent tiek? 500 pasaulio stebuklų sąrašą galima rasti net keliuose šaltiniuose, o 1000 nėra, todėl ir pasirinkau tokį skaičių.

Pagrindinis atrankos kriterijus buvo išskirtinumas. Labiausiai mėgstu nežinomus objektus ir vietas, o tokių tikrai yra. Nors, žinoma, į maršrutą neįmanoma neįtraukti Eifelio bokšto ar pasaulinio garso galerijos. Be abejo, paliekame erdvės ir improvizacijai.

Informaciją rinkau trejus metus internete, keliautojų bloguose. Sąrašą pildžiau, kol jame susikaupė net 1400 objektų ir apie 100 teko išbraukti. Vietas ir objektus sugrupavau pagal šalis, pridėjau aprašymus, koordinates ir nuorodą į „Vikipediją“. Tokiu būdu net ir neturėdamas interneto galėsiu pasiekti reikalingą informaciją.

– Keliausite visureigiu. Ar jis bus kažkuo ypatingas, pritaikytas ilgai kelionei?

– Išsirinkome visureigį „Nissan Navara“. Anksčiau šio modelio automobiliai nebuvo tokie patikimi, bet ant šio automobilio bazės gaminami ir kiti visureigiai, pavyzdžiui, „Mercedes“. Jie labai gerai ir patikimai važiuoja. Pagal mūsų turimas galimybes tai yra geras variantas.

Renkantis svarbiausia buvo tai, kad visureigis turėtų „king cab“ tipo kabiną, kurioje yra dvi sėdimos vietos ir papildomos erdvės daiktams. Ant krovinių skyriaus jau sumontavome gyvenamąjį modulį, kurį siuntėmės iš Amerikos. Kelionėje turėsime viską – dušą, tualetą, pavėsinę, baldus, net mėsą kepti galėsime.

– Projektui skirtoje svetainėje jau kviečiate prisijungti prie projekto ir keliauti kartu. Kaip tai galima padaryti?

– Ruošiame du visureigius – vienu jų važiuosime mes su žmona Alma, kitu visureigiu keliaus žmonės, norintys su mumis praleisti maždaug du mėnesius. Visa mūsų kelionė yra suskirstyta į 25 etapus, iš pradžių pakvietėme į devynis iš jų. Šiuo metu laisvi likę du. Mūsų antrojo visureigio nuomos kaina priklauso nuo etapo, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje 48 dienos 2 žmonėms kainuoja apie 7,4 tūkst. eurų. Pietų Amerikoje ar Australijoje kaina yra šiek tiek didesnė. Vėliau paskelbsime vietų rezervaciją ir tolimesniems kelionės etapams.

– Ar esate pasiruošę susidurti su biurokratija Afrikos ar Azijos šalyse?

– Afrikoje esu keliavęs iki Dramblio Kaulo Kranto, todėl žinau, kad kirsti sienas visur sudėtinga – net ir nauji automobiliai su tvarkingais dokumentais vietiniams yra pajamų šaltinis.  Bet panaši situacija nutiktų ir Rusijoje.

Bet visada įmanoma rasti išeitį, tik laiko klausimas, kiek tai užtruks, 2–3 valandas ar 2–3 paras. Kartą Malyje dvi paras praleidome be dokumentų kariniame poligone ir laukėme. Panašių situacijų gali daug kur būti. Lengva nebus, bet tikiu, kad viską susitvarkysime. Mes juk ir nevažiuojame lengvų dalykų ieškoti.

– Ką jūsų dukros, kiti artimieji galvoja apie projektą?

– Dukros jau seniai pripratusios prie mano planų, susitaikė. Tėvams iš pradžių buvo keista. Manau, kad jie ir dabar slapčia tikisi, kad neišvažiuosime. O aplinkinių reakcija kartais būna keista – vieni pritaria, kiti ne, treti pavydi. Bet kada keliauti, jei ne dabar? Dabar yra pats geriausias laikas, pats geriausias amžius.

– Kaip manote, kodėl yra nepritariančių?

– Galbūt jiems sunku suprasti, kaip galiu parduoti sodybą, juk pirkau sugriuvusią ir renovavau. Žmonėms neįprasta, kad galima viską taip mesti. Tiksliau, jiems tai atrodo kaip metimas, o man tai yra projektas, iššūkis.

Tai toks pats projektas, kaip tų žmonių, kurie išvažiuoja į užsienį, kad vėliau galėtų grįžti į Lietuvą ir ramiai pasenti. Jei mano sumanymas pavyks, senatvėje galėsiu sėdėti, pasirašinėti fotoalbumą. Bet gal žmonės mano, kad važiuoju tiesiog išleisti pinigų, nes visiems tai atrodo kaip poilsis. Tik čia nieko bendra su poilsiu nėra.

– O ar įsivaizduojate grįžimą į Lietuvą, jei dabar viską parduodate?

– Aš Lietuvą labai myliu, man čia labai gera, noriu čia gyventi. Tikrai įsivaizduoju grįžimą, keliones po Lietuvą. Kartu manau, kad esu ir pasaulio žmogus, todėl galbūt gyvenimas virs nuolatiniu keliavimu. O galbūt atsiras kažkokių pasiūlymų iš partnerių, bus naujų minčių ir projektų.

– Ar jūsų žmonai tai bus pirma ilga kelionė automobiliu?

– Kartu esame nemažai keliavę. Aš didžiąsias keliones pradėjau 2007 m. – su Gintautu Babravičiumi išvažiavau į ekspediciją Mongolijoje. Beveik per du mėnesius nuvažiavome 16,5 tūkst. km. Tai buvo pirmoji ekspedicija, po kurios ypač susidomėjau tokio tipo kelionėmis. Pradėjau organizuoti visureigių klubo „Viesulas Bastūnas“ išvykas po Lietuvą, Latviją, Estiją, Krymą, Karpatus, Libiją, Tunisą. Su žmona kartą važiavome į Afriką iki Gambijos. O 2011 m. prasidėjo dar kitoks kelionių ciklas – nusiperki visureigį, kažkur keliauji, parduodi ir parskrendi namo. Mano žmona yra patikrintas ir patikimas žmogus.

– Kaip savotišką treniruotę prieš projektą pasirinkote važiuoti XIV a. LDK teritorijos perimetru. Kaip gimė ši mintis?

– Tai – ne mano projektas, jo iniciatorius yra keliautojas Vitoldas Milius. Mūsų tikslas buvo apvažiuoti visą Vytauto laikų LDK teritoriją. Bet galiausiai nusprendėme į Rusiją nevažiuoti, keliavome tik po ukrainietišką ir moldavišką LDK dalį, kurioje yra patys gražiausi objektai.

– Panašu, kad entuziazmo ir idėjų jums tikrai netrūksta.

– Esu keliautojas ir svajotojas, nors žodis svajotojas ir neapibrėžia nieko. Svajotojai esame visi. Idėjų turiu daugybę, įgyvendinu jų tikrai labai daug, nemėgstu monotonijos. Bet kelionėje, manau, to nebus – kelionė negali būti monotoniška.