Penktadienio vakarą į Kėdainių šviesiąją gimnaziją atriedėjo charizmatiškasis žurnalistų ir keliautojų duetas – Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius.

Kelios dešimtys Sėkmės ir lyderystės mokyklos auklėtinių, gimnazistų bei jų tėvų kurį laiką dar prieš renginį lūkuriavo laukdami pirmą kartą su krašto jaunimu susitikti atvykstančių svečių.

Nuoširdžiai ir su humoru. Neskaičiuodami savo laiko ir atsakinėdami į vieną po kito beriamus publikos klausimus. Toks buvo šio, ko gero, vieno smagiausių Sėkmės ir lyderystės mokyklos susitikimų receptas.

Pakvietė drauge į... 13 kelionių

Ne vien apie paskutinį savąjį kelionių projektą „Į Šiaurę“, kurio 7500 kilometrų distancija driekėsi per Kanados ir Aliaskos teritorijas, kalbėjo vyrai.

Su Šviesiosios gimnazijos kiemelyje susibūrusiais jie dalijosi didžiausiais savo trylikoje kelionių patirtais nuotykiais.

Vienas tokių – dalyvavimas atvirame Australijos bulių rodeo, į kurį jiedu pateko gryno atsitiktinumo dėka. „Jau ir be kalbų buvo aišku, kad bandysime, kuomet per visą renginį nuvilnijo žinia, kad čia pasirodysiantys du profesionalūs bulių rodeo kaubojai iš Lietuvos. Per daug gerai žinojome save: grįžę namo vėl ir vėl suksime juostą atgal ir gailėsimės, kad nepabandėme. O ir gandas apie du lietuvius jau per daug stipriai nukeliavo, manėme, gėdos šaliai pridarysime atsisakę“, - juokėsi M. Starkus ir V. Radzevičius, prieš ketverius metus Australijoje ant bulių sėdę pirmą kartą gyvenime.

Milijonierius kelioms minutėms...

Kaip vieną įsimintiniausių ir smagiausių kelionių patirčių juodu prisiminė Afrikoje pardavinėję ten savo turėtą automobilį. Po kone penkių dienų derybų V. Radzevičiui vis dėlto pavyko parduoti transporto priemonę vietiniam gyventojui.

„Gavau milijonus jų vietinių pinigų. Pasijutau milijonieriumi. Tiesa, po valiutos konvertavimo mano kišenėje tebuvo 67 europietiškieji pinigai“, – juokėsi keliautojas.

Keičia savo ir kitų gyvenimus

Prabilo duetas ir apie tai, kaip humoro jausmas ne kartą juodu gelbėjo kelionių metu. Ypatingai – posovietinėse šalyse, tokiose kaip Turkmėnistanas.

Ir apie gražiausias patirtis kelionėse. Patirtis, keičiančias gyvenimus. Ir ne vien jų pačių. Štai kelionės Kinijoje metu juodu lydėjęs pareigūnas, leidęs laiką su keliautoju duetu, jiems išvykus susikrovė lagaminus ir su šeimos nariais pats paliko Kiniją – išvyko gyventi į laisvąjį pasaulį...

Arba apie tai, kaip Japonijoje, dangoraižyje, V. Radzevičius drauge su vietiniais japonais gamino lietuviškuosius vėdarus. „Bandžiau išaiškinti, kas tai yra... Galiausiai pasakiau: „Tai – „bulvių sushi“. Japonams taip patiko tas „bulvių sushi“, kad tiek, kiek buvo pagaminta, ir suvalgė“, – prisiminęs vėdarų su japonais puotą juokiasi kulinarijos gyslelę kelionių metu atradęs V. Radzevičius.

Sintaksės žinovas ir futbolo strategas

Prabilo žurnalistų bei keliautojų duetas ir apie tai, kad kartais kelionėse juodu neprisistato esą žurnalistais – tokiais atvejais Vytaras tampa futbolo treneriu, o Martynas – lietuvių kalbos mokytoju.

„Ir tegu tik pabando kas nors su manimi kokiame Turkmėnistano pasienyje pasiginčyti apie lietuvių kalbos sintaksę...“, – juokėsi žurnalistas.

Sykį juodu net muzikantais gitaristais save pristatė. Paprašyti sugroti serenadą, pasiteisino paskutinio pasirodymo metu gitaras sulaužę, stygas sutraukę, o vietiniai, kaip tik, gitaros ir neturėję...

Užbaigė nuoširdžiais palinkėjimais

Tiesa, susitikimą su Kėdainių krašto jaunimu M. Starkus ir V. Radzevičius užbaigė rimtesne gaida.

„Norėtume jums palinkėti, kad gyvenime veiktumėte tai, ko norite. Jeigu turite svajonę, jeigu kažko norite, tikėkite tuo, apie ką svajojate. Ir bent jau pabandykite to siekti. Nepaleiskite savo svajonės, – kalbėjo svečiai. – Jums gali nutikti lygiai taip pat, kaip nutiko mudviems. Mes ne tik svajojom, bet ir pabandėm. Dabar dėl to esame labai laimingi. Keliaujame ir dėkojame jums, kurie „keliaujate“ kartu su mumis.“

Mato prasmę tame, ką daro

Nors šis vizitas po Kėdainių Šviesiosios gimnazijos stogu įsikūrusioje Sėkmės ir lyderystės mokykloje M. Starkui ir V. Radzevičiui praėjo labai sklandžiai, o patys jie buvo sutikti šiltai ir išlydėti dar šilčiau, tokios patirtys keliautojų duetui – gana retos.

„Su jaunimu labai dažnai susikti negalime dėl didelio užimtumo. Tačiau jeigu tik susiklosto galimybės – mielai tai darome. Matome tame prasmę. Ne vien priminti, jog verta siekti savo svajonių. Manau, jog mumyse kiekvienas atranda tai, kas jam reikalinga. Nėra svarbu, kokią žinutę mes perduodame. Svarbu – ką žmonės mumyse atranda. Vieni randa ryžtą, kiti – drąsą, treti – draugystės pavyzdį. Tame galima įžvelgti daug dalykų“, – kalbėjo pirmą kartą su Kėdainių jaunimu bendravęs M. Starkus.

Justina ŠVEIKYTĖ