Scanpix nuotr.

Mes puikiai atpažįstame tiek savus, tiek užsienio valstybių banknotus bei monetas, bet ar žinome, kaip jie atkeliauja į mūsų pinigines ir kišenes, iš ko gaminami ir kiek jų yra pasaulyje? Pavyzdžiui, ar žinote, kad banknotai gaminami ne iš popieriaus ir tai, kad tik 8 proc. pasaulio pinigų yra grynieji, klausia LRT RADIJO laida „PIN kodas“.

Labiausiai pasaulyje paplitusi valiuta – doleris. Sakoma, kad doleris ir Afrikoje doleris, todėl du trečdaliai iš daugiau kaip 1,3 trilijono grynųjų dolerių cirkuliuoja už JAV ribų. O jei ši valiuta atrodo amžina, taip tikrai nėra su jos banknotais. Skaičiuojama, kad vidutiniškai dolerio banknotas susidėvi per puspenktų metų, o štai vieno dolerio banknotas neišgyvena nė pusantrų.

Beje, jei manote, kad banknotai – popieriniai, irgi klystate. Tris ketvirčius banknoto sudaro medvilnė. Likusį ketvirtadalį – linas.

Unsplash.com nuotr.

O Jungtinės Karalystės 5 svarų banknotas pagamintas iš plastiko. Jis toks tvirtas, kad internete galima rasti ne vieną vaizdelį, kaip žmonės jį naudoja vietoje adatos patefone ir taip gali klausytis savo vinilinių plokštelių. Tokį patį triuką, anot internautų, galima atlikti ir su Australijos penkių dolerių banknotu.

Naujojo svaro banknoto kūrėjai sako, kad jis gali atlaikyti skalbimą, todėl yra saugesnis, patvaresnis ir švaresnis. Beje, kalbant apie švarą – banknotai yra vienas nešvariausių daiktų planetoje. Pavyzdžiui, gripo bakterijos ant jų gali išsilaikyti dvi savaites. Dėl to sveikatos specialistai rekomenduoja nusiplauti rankas palietus banknotus.

AFP/Scanpix nuotr.

Vis dėlto, jei pagalvojate apie pasaulyje cirkuliuojančius pinigus, įsivaizduojate šlamančius banknotus ir žvangančias monetas, reikėtų šiek tiek pasitaisyti. Dabar reikėtų įsivaizduoti tylius skaitmeninius duomenis, nes tik 8 proc. pasaulio pinigų yra grynieji. Didžioji dalis planetoje cirkuliuojančių pinigų jau yra elektroniniai.

Nors pinigai keliasi į elektroninę erdvę, yra tokių valiutų, kurių nepalaužia niekas. Jungtinės Karalystės svaras yra ilgiausiai gyvuojanti valiuta – ji pristatyta 8-ajame amžiuje. Pavyzdžiui, Graikijos drachma taip pat buvo viena ilgiausiai pasaulyje gyvavusių valiutų, bet ją pakeitė euras.

Beje, italai, prieš eurą naudojęsi liromis, pakeitus valiutą patyrė papildomų išlaidų. Jie turėjo įsigyti naujas pinigines, nes nacionalinėje valiutoje nebebuvo monetų. Dėl to per Kalėdas prieš įvedant eurą populiariausia dovana Italijoje buvo didesnės piniginės su skyriumi monetoms.

AFP/Scanpix nuotr.

Beje, nereikėtų sumenkinti monetų vertės. Nors jas pagaminti kainuoja daugiau nei jos pačios vertos, pasirodo, iš monetų taip pat galima praturtėti. Prieš dvejus metus JAV oro uostų saugumo patikrų postuose surinkta daugiau kaip 700 tūkst. eurų monetomis, kurios žmonėms tiesiog iškrisdavo iš kišenių.