Kuo mažiau turi laisvo laiko, tuo daugiau nuveiki. Šią nerašytą tiesą galėtų patvirtinti ne vienas daugeliu darbų užsiėmęs ar keletą pomėgių turintis žmogus. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų padalinyje besimokantis Ąžuolas Rudnickas į muzikos ir sportinių šokių sūkurį įsisuko vaikystėje. Pirmokui gimnazistui paklūsta ir mokomieji dalykai – apie tai liudija mokslo pasiekimai. Ar tai jau visos veiklos? Pasirodo, ne...

– Kada pradėjai lankyti šokių repeticijas?

– Šokius pradėjau lankyti būdamas pirmokas. Pradžia buvo Rokiškyje pas vadovę Iriną Bubnovą. Mane į užsiėmimus atvedė tėvai, kadangi jie patys kadaise šoko pramoginius šokius.

– Kaip nutiko, kad repetuoji Panevėžyje? Rokiškyje mažesnės galimybės tobulėti?

– Rokiškyje nebuvo šokių klubo, kuris priklausytų Lietuvos sportinių šokių federacijai, todėl dabar tenka atstovauti Panevėžio klubui „Amberdance“. Šiame klube šoka ir abi mano sesės – Liepa bei Eglė. Mano treneris – Arnius Apvinis, o partnerė Žiedė Ovsiukaitė yra iš Anykščių. Treniruojamės keturis kartus per savaitę, treniruotės trunka 1,5–2 val. Į jas dažniausiai vežioja tėtis, kartais tenka vykti autobusu. Varžybos vyksta savaitgaliais. Iš viso mes šokame dešimt šokių. Penki iš jų yra standartiniai: lėtas valsas, tango, Vienos valsas, lėtas fokstrotas ir kvikstepas. Kiti penki yra Lotynų Amerikos šokiai: samba, ča ča ča, rumba, pasadoblis ir džaivas.

– Kokie Tavo pasiekimai?

– Geriausi šių metų pasiekimai yra šie: su partnere Žiede tapome Lietuvos 10 šokių čempionais savo grupėje (jaunimas + suaugę C)   bei standartinių šokių čempionais savoje grupėje, dalyvavome Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionate ir užėmėme antrąją vietą. Praėjusiais metais Latvijoje laimėjome „Baltic Grand Prix“ standartinių šokių programoje.

– Ar nuvargina toks tempas?

– Stengiamės dalyvauti didžiausiose varžybose Lietuvoje. Taip, po konkursų nuovargis jaučiamas, bet konkursai ugdo ištvermę, o be jos nebūtų ir gero rezultato. Be to, varžybų metu renkami kvalifikaciniai taškai, lemiantys poros klasę. Prizai įprastai būna taurės arba medaliai ir diplomai. Konkursinė apranga yra labai brangi, kadangi dažniausiai drabužius tenka siūtis. Rėmėjų neturime, todėl už viską reikia mokėti patiems.

– Koks šokis labiausiai patinka?

– Mano mylimiausias šokis yra lėtas fokstrotas, nes labai patinka šiam šokiui naudojama džiazo muzika. Iš tiesų sunku išskirti mėgstamiausią šokį, nes visi saviti. Jei reikėtų išskirti šokių grupę, tuomet tai būtų standartiniai šokiai.

– Šokėjai – muzikalūs žmonės. Galbūt lankei muzikos mokyklą, mokeisi groti kokiu nors instrumentu?

– Taip, jau devintus metus, t y. nuo pirmos klasės, Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykloje groju smuiku. Nemetu. Muzikavimas padeda šokiams, nes geriau jaučiu ritmą.

– Kokio stiliaus muzikos (grupės, atlikėjo) įrašų klausaisi namuose ar, tarkime, kelionėje? Kodėl?

– Iš lietuvių atlikėjų man, ko gero, labiausiai patinka grupė „G&G Sindikatas“ bei hiphopo duetas Lilas ir Innomine, taip pat mėgstu vadinamąją chill muziką. „G&G Sindikatas“ patinka todėl, kad jo dainų geri tekstai, grupė prisitaiko prie jaunosios kartos.

– Girdėjau, kad nemažai esi pasiekęs gimnazijoje – esi įvairių olimpiadų ir konkursų dalyvis.

– Taip, aktyviai dalyvauju įvairiose olimpiadose. Šiais metais tapau nugalėtoju rajono biologijos olimpiadoje. Praėjusiais metais buvau rajono geografijos, lietuvių kalbos, matematikos, biologijos olimpiadų prizininkas. Taip pat aktyviai įsitraukiu į mokyklos ir rajono jaunimo gyvenimą: vedu renginius gimnazijoje, dalyvauju Jaunųjų lyderių klubo veikloje. Į klubą pakvietė, kai dalyvavau mokymuose. Klube įgaunu gebėjimų viešai kalbėti, drąsos ir lyderio savybių.

– Kovo 11-osios renginyje Rokiškyje, prie Nepriklausomybės paminklo, dalinai žmonėms trispalves vėliavėles ir buvai vienintelis vaikinas tarp merginų. Kodėl imiesi tokios veiklos?

– Pakvietė organizatoriai. Tai rimta proga. Mūsų šeima patriotiška, todėl neatsisakiau dalyvauti tokioje veikloje.

– Artėja vasaros atostogos. Ką veiksi?

– Mano vasara jau iš dalies suplanuota – važiuosiu į keletą šokių bei žvejybos stovyklų.

– Dar ir žvejybai lieka laiko?

– Tai mano laisvalaikio pomėgis. Žinoma, daugiausiai žvejoju vasarą. Atsigaunu gamtoje, ten gera. Praėjusią vasarą užkibo bent 54 cm šapalas. Dažniausiai žvejoju Žiobiškio ežere ir Šventosios upėje Anykščių rajone.

– Kaip manai, ar ateityje išgirsime, kad Ąžuolas Rudnickas pasirinko profesionalaus  šokėjo kelią?

– Manau, savo profesijos su šokiais nesiesiu, tačiau tikiu, kad ir ateityje šoksiu savo malonumui. Ateitį planuoju sieti su medicina – taip, kaip mano seneliai.

– Dėkoju už pokalbį.