Klaidinga manyti, kad lietuvišką istorinę virtuvę sudaro kiauliena su bulvėmis, cepelinų kilmė – ne lietuviška, o vokiška. Taip LRT RADIJUI sako istorinės virtuvės puoselėtojas Tomas Rimydis. Anot jo, prasčiau gyvenę lietuviai anksčiau maitindavosi vos du kartus per dieną, o geresnių produktų, likusių po švenčių, gaudavo iš aukštuomenės.

– Kodėl cepelinai nėra lietuvių kulinarinis paveldas?

– Žvelgiant istoriškai, cepelinai atkeliavo iš Vokietijos. Pradėjus naudoti bulves, Vokietijoje jomis buvo pakeistas miltų apvalkalas. Taigi tikrasis cepelinas yra vokiškas patiekalas.

– Kodėl kiauliena ir bulvės laikoma sovietmečio palikimu?

– Todėl, kad tai pigus pramaitinimo šaltinis. Sovietmečiu gyvenimas buvo sunkus, buvo nelengva išsimaitinti. Kiaulės augintos maitinant jas pigiais pašarais. Bulves taip pat galima užauginti be didelių pastangų.

– Ką lietuviai seniau valgė vietoje kiaulienos?

– Tuo metu būdavo retų, dabar jau pamirštų gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, kaplūnai ar patarškos. Jie ant aukštuomenės stalo atsidurdavo švenčių metu. Pagrindinis mėsos produktas buvo jautiena ir veršiena. Mūsų istorinė virtuvė tikrai nesusideda iš kiaulienos ir bulvių.

– Kas yra lietuviškas kulinarinis paveldas?

– Tai istoriniai valgiai, istorinės gyvūnų rūšys ir istoriniai produktai, kuriuos užsiaugino patys lietuviai, o ne iš kažkur juos atsivežė. Lietuvos istorinę virtuvę galima skirti į dvi rūšis – tai valstiečių ir aukštuomenės gastronomija.

Viduramžiais buvo viena didžiulė Europos virtuvė, regionų nebuvo. Vėliau atsirado segmentacija, skurdžioji, valstietiška virtuvė. Vienas pagrindinių pastarosios šios grupės prasimaitinimo būdų – grūdinės kultūros.

– Kokie patiekalai būdavo gaminami?

– Pavyzdžiui, troškintas kaplūnas. Pats kaplūnas yra kastruotas gaidys. Jam nerūpėjo vištos, nereikėdavo eikvoti energijos bėgiojimui, jis rūpindavosi tik prasimaitinimu. Valstiečiai sau retai galėdavo leisti tokią prabangą, tačiau aukštuomenė turėjo specialius žmones, kurie augindavo kaplūnus.

– Kaip dar maitindavosi prastuomenė?

– Prastuomenė maitinosi grūdinėmis kultūromis ir pieno produktais. Maitindavosi jie du kartus per dieną – dažniausiai anksti ryte ir prieš einant miegoti. Kartais iš aukštuomenės jie gaudavo maisto produktų, kurių likdavo per šventes.

Česlovas Burba, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“