– Kaip tapai modeliu, kas tave paskatino to imtis?

– Nuo pat mažens norėjau sieti savo ateitį su mados pasauliu. Žinoma, labiausiai norėjau būti modeliu. Kai buvau trylikos metų, nuėjau į vienos modelių agentūros atranką, tačiau tada dar buvau per jauna šiam darbui. Lygiai po metų tos pačios agentūros vadovė mane su mama visiškai netikėtai sustabdė parduotuvėje ir pasiūlė atvykti į agentūrą dalyvauti kastinguose. Dėl tam tikrų priežasčių nenorėjau dirbti su šia agentūra, todėl susisiekiau su „Modilinos“ modelių agentūros vadove Jolanta Sadauskiene, kuri pasiūlė kontraktą – bedradarbiavimą su jos vadovaujama agentūra.

– Kiek laiko dirbi su „Modilinos“ agentūra? Kaip sutari su agentūros darbuotojais, kitais modeliais?

– Dirbu jau daugiau nei ketverius metus, džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent šią agentūrą. Darbuotojai malonūs ir sąžiningi, visuomet sulaukiu pagalbos, jei jos prireikia.

– Kokiose šalyse jau teko dirbti ir kuri paliko didžiausią įspūdį, kodėl?

– Esu dirbusi Taivane, tris kartus Japonijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Pietų Korėjoje. Didžiausią įspūdį paliko Japonija – Tokijas. Labiausiai sužavėjo šios šalies kultūra ir vietiniai žmonės. Susipažinau su daug malonių žmonių, su kuriais bendrauju beveik kasdien.

– Kaip pavyksta suderinti mokslus su modelio karjera?

– Ar pavyksta suderinti, bus aišku po egzaminų. Jei daug ir nuoširdžiai dirbi, viską gali suderinti ir pasiekti puikių rezultatų abiejose srityse.

– Ką apie tavo – modelio darbą mano bendraamžiai, tėvai, ar palaiko?

– Iš pradžių nedaug kas tikėjo, kad aš galiu kažką pasiekti. Kadangi tai buvo mano svajonių darbas, nekreipiau dėmesio į neigiamus komentarus. Vėliau, kai pamatė, kad keliauju, galbūt pasikeitė jų požiūris į mano darbą ir pasirinkimą. Geriausi draugai visuomet palaikys, jei tik man atrodo, kad renkuosi teisingą kelią. Žinoma, visuomet bus žmonių, kurių požiūris į šį darbą neigiamas. Esu ir visuomet būsiu dėkinga savo šeimai už palaikymą. Žinau, kad artimiausi žmonės visuomet mane supras ir palaikys.

– Kokia tau sunkiausia modelio darbo dalis, o kas labiausiai patinka?

– Sunkiausia turbūt atsikelti anksti ryte, nes dažniausiai miegu iki pietų. O jei kalbėsime apie paties darbo sunkumus, tai dažnai tiek aš, tiek kiti modeliai pavargsta tiek fiziškai, tiek emociškai. 8–12 valandų darbas tikrai vargina, ypač kai klientai nežino, ko nori. Taip pat išsibalansavimas, vieną naktį miegi aštuonias valandas, kitą – tris, nes po darbo privalai eiti į kastingus. Labiausiai patinka tai, kad dirbdama keliauju. Jei ne po pasaulį, tai bent po miestą ar šalį, kurioje esu. Kiekvienas darbas gamtoje ar kitoje neįprastoje erdvėje kaip dangoraižio stogas palieka tikrai didelį įspūdį.

– Kokios naudos, patirties tau suteikia modelio darbas?

– Tapau savarankiška. Ilgai gyvendama be tėvų išmoksti pasirūpinti savimi. Žinai, kad kai grįši, niekas nebus pagaminęs vakarienės ar sutvarkęs kambario. Pirmos kelionės metu, kai man buvo tik penkiolika, buvo labai sunku, tačiau po kelių savaičių pripratau. Išmokau anglų kalbą. Kelionių dėka dabar mokausi visus dalykus angliškai Tarptautinio bakalaureato programoje. Žinoma, pažinau daug skirtingų kultūrų, kurios visiškai pakeitė mano pasaulėžiūrą ir mąstymą.

– Visi mano, kad modelių pasaulyje didžiulė konkurencija ir kad merginos nedraugiškos. Ar tai tiesa?

– Konkurencija tikrai didžiulė. Merginos, ypač Europoje, stengiasi gauti kiekvieną darbą. Modelių visada daugiau nei darbų, todėl ir konkuruoja. Kiek keliauju, esu susitikusi tik kelias nedraugiškas merginas. Dažniausiai visos linksmos, bendraujančios, besidominčios kitų patirtimis.

– Modelio darbas – ne tik linksmybės ir fotosesijos, papasakokm kaip atrodo tavo darbo diena.

– Dažniausiai mano darbo diena prasideda šeštą ryto. Susiruošusi ir būtinai papusryčiavusi, traukiniu, metro ar kita transporto priemone keliauju į studiją ar susitikimo vietą. Tada vyksta fotosesija, filmavimas. Dažniausiai po šešių–aštuonių darbo valandų vykstu į kastingus, kurie gali trukti net iki vidurnakčio.

– Ką dar veiki be modeliavimo? Kokie tavo ateities planai?

– Aš vis dar mokausi Tauragės „Versmės“ gimnazijoje ir reguliariai sportuoju badmintoną. Jei nieko blogo nenutiks, dirbsiu modeliu – keliausiu. Galbūt po metų ar daugiau ketinu studijuoti universitete.

– Tavo manymu, kokias savybes, būdo bruožus turi turėti sėkmingas modelis?

– Manau, kad sėkmingas modelis pirmiausia turi būti pasitikintis savimi. Niekas už jį darbo nepadarys, kad ir kokie iššūkiai gali laukti, turi stengtis. Taip pat modelis turėtų būti savimi, kad išsiskirtų iš kitų. Klientams nepatinka liūdni modeliai. Jei linksmas ir energingas būsi, visi tavimi stebėsis ir norės bendradarbiauti.

– Ar modeliui svarbu rūpintis savo plaukais, oda, svoriu? Pasidalink savo grožio puoselėjimo receptais.

– Tiek emocijos, tiek išvaizda svarbu. Plaukus ir odą modelis privalo prižiūrėti, tai svarbiausi dalykai, labiausiai pastebimi nuotraukose. Galbūt svoris nėra toks svarbus, jei sportuoji ir turi gražią figūrą. Žinoma, kai kurioms merginoms tenka laikytis dietų, bet manau, tai mados pasaulio problema – tikslūs matmenys, kai kiekvienas centimetras labai svarbus, kuris gali nulemti modelio ateitį.

– Kokia manekenė tave įkvepia ir kuo?

– Cara Delevingne ir Alessandra Ambrosio. Jos mane įkvepia savo išskirtinumu, paprastumu, užsispyrimu pasiekti aukščiausių rezultatų.

– Ką patartum apie modelio darbą svajojančioms merginoms?

– Pirmiausia – pasitikėti savimi ir nueiti į modelių atranką. Kadangi esu labai laiminga dirbdama su „Modilinos“ modelių agentūra, siūlau pabandyti visiems norintiems: tiek merginoms, tiek vaikinams sudalyvauti atrankoje.