Lietuvoje šamai aptinkami Kuršių, Kauno bei Elektrėnų mariose, didžiosiose mūsų upėse

Šamai – labai paslaptingos žuvys, jos linkusios slapstytis, o minta ne tik varliagyviais, bet net ir paukščiais. Biologas R. Dailidė teigia, kad Lietuvos žvejai Kuršių mariose yra pagavę beveik 2 metrų ilgio plėšrūną.  

Šamai yra didžiausios mūsų gėlųjų vandenų plėšriosios žuvys, o Lietuvos Jūrų muziejaus vyr. biologas Remigijus Dailidė sako, kad šamai – unikalios, įdomios ir paslaptingos žuvys. „Dėl to, kad po neršto vaikų nesaugo, pavyzdžiui, sterkai, ešeriai irgi nesaugo, o šamas juos palieka. Jų – šamiukų – išsirita labai daug, jie pažyra po žolynus ir pradeda ėsti pačius mažiausius vėžiagyvius – dafnijas, ciklopus – ir visą laiką būna plėšrūnai, jie niekada nebūna žolėdžiai. Šamai visa laiką tą savo auką didina, didina, pereina prie varlyčių, prie paukščiukų, kaip ir lydekos. Kaip jis paukščiukus pagauna? Vandens paukščius labai gerai pagauna, nes šamas – padaras, kuris medžioja tyliai priplaukęs ir labia stipriai įtraukdamas į save vandens masę, kartu ir auką“, – įdomių faktų atskleidžia biologas.

Šamai – labai paslaptingos žuvys, jos linkusios slapstytis, o tokį paaugusį šamą apžiūrėti iš arčiau greičiausiai pavyks tik tūnantį akvariume. Biologas R. Dailidė teigia, kad apie šamų elgesį yra prirašyta knygų, sukurta dokumentinių filmų. „Tik dabar mūsų šamas čia taip gražiai sėdi. Šiaip šamai prisitaikę gyventi pačiose įmantriausiose vietose. Po vandeniu jie labai mėgsta įvairias šakas, senus kelmus, senus medžių kamienus. Jam genetiškai yra įprastas dalykas įsispraust tarp šakų. Kodėl jis tai daro? Na, daro jis dėl to, kad dieną ilsisi, o naktį medžioja. Daug žuvelių mėgsta tarp tokių šėkštų pasislėpti, jos jaučiasi saugios, o šamas ten jų laukia“, – pasakoja jis.

Lietuvoje šamai aptinkami Kuršių, Kauno bei Elektrėnų mariose, didžiosiose mūsų upėse – Nemune, Neryje, Šventojoje, daugelyje ežerų, priklausančių Šventosios ir Žeimenos baseinams, Trakų, Žiežmarių rajonų ežeruose, ir kitur. „Mes esam turėję šamą, na, bijau aš sumeluoti, jis dviejų metrų nesiekė, bet buvo beveik dviejų metrų ir žvejai jį pagavo Kuršių mariose“, – įspūdingą laimikį prisimena R. Dailidė.

Didžiausias pasaulio rekordų lentelėje užregistruotas šamas svėrė 327,00 kg ir buvo pagautas Dniepro upėje Ukrainoje. Tarno upėje, Prancūzijoje, sužvejotas dviejų metrų, septyniasdešimt keturių centimetrų ilgio šamas pripažintas rekordiniu. Lietuvoje sunkiausias iki šiol registruotas šamas buvo pagautas 1945 metais Nemune ties Rusne tinklais: jis svėrė 95 kilogramus.