Skaičiais sunkiau manipuliuoti

Kai kurie žmonės, labiau nei kiti, linkę tikėti skaičiais ir statistika, sako Alfredas Chmieliauskas. Kaip teigia jis, skaičiai leidžia objektyvizuoti kai kurias savybes ir reiškinius: „Remiantis skaičiais, ne taip lengva kažkam priskirti profaniška nuomone pagrįstą ypatybę. Skaičiai padeda įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kalbant apie tam tikros gyventojų grupės galimybes integruotis į visuomenę, tikrą ar tariamą veiklą.“

Antanas Kairys tikina, kad žmonės linkę tikėti skaičiais, prie jų prisirišti ar net sudievinti, ypač jei skaičiai pateikiami tinkamoje situacijoje. „Mūsų visuomenė – pernelyg objektyvizuota, tikinti skaičiais. Tačiau tiesa, kad, kai kuriuos reiškinius pavertus skaičiais, jais sunkiau manipuliuoti. Tai – dalis ekonominių dalykų“, – aiškina pašnekovas.

Pasak A. Kairio, tas pats skaičius, priklausomai nuo jo pateikimo būdo ir konteksto, gali tapti labai įtikinamas ir galingas: „Skaičių, kaip poveikio technikos, naudojimas, yra labai įtaigus dalykas. Gerai viską sudėliojus, tai turės įtakos visiems žmonėms.“

A. Kairio teigimu, Douglasas Adamsas savo knygoje „Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką“ rašo, kad skaičius 42 yra atsakymas į gyvenimo ir visos Visatos klausimą. „Jis tik nepasakė, koks tai klausimas. Tą uždavinį pradėjo spręsti daug kas, atsirado visa plejada mėgėjų, ieškojusių, su kuo susijęs skaičius 42“, – sako pašnekovas.

Skaičiai suteikia kontrolės iliuziją

A. Chmieliauskas, paklaustas apie numerologiją, sako, kad neteko girdėti ar skaityti įrodymų, kad ji veiktų: „Numerologija, kaip ir, pavyzdžiui, astrologija, turi iliuzinį veikimą. Apskritai, žmonės turi norą viską kontroliuoti ir paaiškinti. Tai – įgimtas noras nuo tada, kai žmogus išlipo iš medžio. Numerologija ir matematika taip pat yra bandymai kontroliuoti pasaulį, paaiškinti tai, kas iki galo nepaaiškinama.“

Anot A. Chmieliausko, kai kažkas įvardijama kaip skaičių seka, tai pasidaro aišku, ją neva galima kontroliuoti. „Tai supaprastinimas, bet kartu – kontrolės iliuzija, žmogaus ypatumas. Siečiau tai net su ankstyvaisiais variantais – šamanizmu, astrologija ir pan. Visa tai yra bandymas kontroliuoti“, – tikina pašnekovas.

A. Kairys tvirtina, kad žmonės naudoja skaičius siekdami įrodyti, kad jų nuomonė – pagrįsta: „Galima remtis daugybe pavyzdžių. Pavyzdžiui, politiniuose debatuose visi stengiasi naudoti kuo daugiau skaičių, nes tai suteikia patikimumo. Tai rodo, kad žmogus ne tik turi nuomonę, bet ir atliko tyrimą, kontroliuoja situaciją. Tačiau manau, kad skaičių naudojimas pokalbiuose – figūra, kuria mėgstame ką nors pagražinti, pasakyti kitaip.“

Anot A. Kairio, žmogus turi ribotą gebėjimą apdoroti informaciją. „Negalime apdoroti visko, kas yra. Kalbant apie kainas parduotuvėse, mes visada orientuojamės į pirmąjį skaičių. Tačiau kainų triukai vakarietiškoje visuomenėje veikia vis mažiau, žmonės pradeda matyti ir skaičius, esančius po kablelio“, – tikina pašnekovas.

Kaip tvirtina A. Chmieliauskas, žmonės linkę žiūrėti į skaičius, tarsi jie slėptų magišką paslaptį: „2000-ieji žmonėms sukėlė nerimo, skaičius su trimis nuliais baugino. Įdomus dalykas yra tam tikra paslėpta gyvenimo pusė, kurią skaičiai gali padėti atskleisti. Apie tai nemažai kalbėta ir rašyta, pavyzdžiui, knygoje „Keistonomika“. Du ekonomistai joje, pasitelkdami skaičius, sugriovė kelis nusistovėjusius mitus.