Scanpix nuotr.

Naujų metų pradžia ne vienam būna sunki: nieko nesinori, vis labiau kausto apatija ir tingulys. Nesigraužkite – mokslininkai tvirtina, kad tai ne jūsų kaltė.

Pernelyg apkrautos, kad veiktų

Peržengus naujų metų slenkstį, spaudoje paprastai pasirodo patarimų, kaip tesėti patiems sau duotus pažadus keisti gyvenimą: pagaliau atsikratyti žalingų įpročių, sveikiau maitintis, pradėti sportuoti ar įveikti įvairias kitas savo silpnybes. „Bet ką daryti, jeigu nieko, visiškai nieko nesinori? Ar ir jums pažįstamas toks jausmas?“ – klausia Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Nemažai žmonių su tuo susiduria nuolatos, tačiau, priešingai nei mano visi kiti, norintys ko nors daugiau, nenorinčiųjų smegenys anaiptol nedykinėja. Jokiu būdu! Jos gali būti taip apkrautos, kad tiesiog nebeturi jėgų veikti.

Tokią išvadą padarė Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto mokslininkai, magnetinio rezonanso tomografais tyrinėję tingių, neiniciatyvių žmonių smegenis. Eksperimento metu jų buvo prašoma pasiryžti vienam iš dviejų tyrėjų siūlomų veiksmų: vienas iš jų buvo sudėtingesnis, kitas – paprastesnis. Tai, kad tiriamieji dažniau rinkdavosi paprastesnę užduotį, nieko nestebino. Tačiau mokslininkai apstulbo sužinoję, kad taip nutikdavo anaiptol ne todėl, kad tiriamų asmenų smegenys buvo ne tokios aktyvios. Priešingai: nuo aktyvumo jos kone virte virė, ypač premotorinės žievės dalys, kuriose planuojami būsimi žmogaus veiksmai.

Apatiškų žmonių šios smegenų srities aktyvumas priimant sprendimus buvo gerokai didesnis, nei energingų. Tiesą sakant, jis buvo toks didelis, kad pats sprendimo priėmimo procesas pareikalaudavo kone visos energijos, kurios vėliau nepakakdavo stengiantis ketinimus paversti veiksmais. Pasak mokslininkų, iš visko sprendžiant, mažesne motyvacija pasižyminčių asmenų (tiesa, nebūtinai visų) smegenyse esama tam tikrų problemų dėl „varžtelių“. Smegenų sritys, atsakingos už sprendimų priėmimą, tokiais atvejais veikia neefektyviai, tam naudodamos beveik penktadalį visos smegenų veiklai būtinos energijos. Todėl imtis kokio nors veiksmo jų pilkosios ląstelės gali tik neįtikėtinomis pastangomis. Gali būti, kad toks mokslininkų atradimas padės sukurti veiksmingesnį depresijos arba apatijos kamuojamų žmonių gydymo būdą. Tačiau pirmiausia reikia pasakyti, kad šio britų neurologų tyrimo rezultatai iš dalies paneigia kaltę dėl mūsų pačių silpnybių.

Vėlavimas – mūsų kraujyje

Yra dar kelios geros naujienos. Viena iš jų, ko gero, padės pasijusti geriau amžinai kur nors vėluojantiesiems. Ši problema iš tiesų yra labai svarbi: apskaičiuota, kad vien tik Jungtinėse Valstijose dėl vėlavimų šalies ekonomika patiria 90 mlrd. dolerių žalą. San Diego universiteto mokslininkų grupės padarytas atradimas turėtų bent kiek nuraminti niekaip nesugebančius ką nors padaryti laiku.

Pasak psichologų, dažniausiai vėluoja vadinamojo B tipo elgsenos žmonės. Kas jie? Tai suprasti padės A tipo elgsenos asmenų apibūdinimas. Tokie žmonės gyvena apimti nuolatinio streso dėl būtinybės skubėti, jie dažnai būna ambicingi, linkę konkuruoti, priešiškai nusiteikę kitų atžvilgiu, linkę manyti, kad aplinkiniai jiems kelia vienokią ar kitokią grėsmę. Tuo tarpu B tipo elgsenos žmonėms tokios savybės nebūdingos. Ir tai, pasak mokslininkų, galiausiai jiems atsiperka: neatsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, iki 70 metų amžiaus jiems rečiau gresia infarktas, nors jie taip pat turi savo ambicijų. Tokie asmenys taip pat labiau linkę vienu metu atlikti kelias užduotis, jie labiau vertina santykius tarp žmonių, nei keliamus tikslus ir… dažniau vėluoja. Tyrėjų teigimu, elgsenos tipas kur kas mažiau priklauso nuo auklėjimo, daugiau – nuo paveldėtų temperamento bruožų. Taigi, pasak mokslininkų, įprotis vėluoti iš esmės yra mūsų kraujyje, ir jo atsikratyti išties sunku, nors, suprantama, tai nėra neįmanoma. Ar tai sužinojus mėgstantiems vėluoti tapo lengviau? Turint galvoje visus naujametinius pažadus patiems sau, kurių niekados nepavyksta išpildyti, tikriausiai būtų galima atsakyti – labai!

Šis bei tas snaudaliams

Ir dar viena naujiena: jei nusprendėte naujaisiais metais iki valios išsimiegoti, mokslininkai bus priversti jus nuo to atkalbėti. Pasirodo, pernelyg ilgo miegojimo pasekmės tokios pat blogos, kaip ir per daug trumpo. Tai organizme sukelia chaosą, dėl kurio gali prasidėti metaboliniai sutrikimai, išsivystyti diabetas ar netgi vėžys.

Kaip tvirtina amerikiečių mokslininkai, ilgas miegas neigiamai veikia nuotaiką ir, kaip bebūtų keista, sukelia nuovargio jausmą. Ar jums pažįstama ši pagirias primenanti būsena, kai poilsio dieną pagaliau pavyksta pamiegoti iki pietų? Mūsų smegenys negali su tuo susidoroti, atskleidė JAV atlikto ilgalaikio „The Harvard Nurses Study“ tyrimo rezultatai. Kodėl? Todėl, kad sutrinka mūsų biologinis laikrodis, valdantis įvairiausius kūno fiziologinius procesus. Maždaug 4 valandą 30 minučių ryto žmogaus kraujospūdis pasiekia žemiausią visos paros lygį. Apie 19 valandą kūno temperatūra tampa didžiausia, o maždaug 21 valandą smegenyse ima skirtis miego hormonas melatoninas, dėl kurio poveikio mums ima lipti akys.

Mūsų biologinį laikrodį valdo saulės šviesa, o jis „tiksi“ priekinėje galvos smegenų pagumburio (hipotalamo) dalyje. Šiam laikrodžiui pavaldūs kiti mūsų organizme veikiantys biologiniai laikrodžiai, kurie vadinami periferiniais. Jų mechanizmas slypi įvairiuose audiniuose ir organuose. Šviesos ir tamsos kaitos ritmas, sinchronizuojantis visus mūsų biologinius laikrodžius, gali sutrikti, pavyzdžiui, žiemą arba pasikeitus laiko juostoms, kai vykstama į tolimą kelionę. Kas tuomet nutinka? Pasak tyrėjų, visi biologiniai laikrodžiai žmogaus kūne pradeda veikti savo ritmu. Pietaujant neišskiriami kepenų fermentai, melatoninas ims migdyti svarbaus renginio metu, o streso hormonas kortizolis, kurio didžiausia koncentracija paprastai fiksuojama maždaug 7 valandą ryto, pasibaigus įtemptai darbo dienai, neleis sudėti bluosto. Lygiai tokius pat simptomus jaučiame bandydami poilsio dienomis kompensuoti per savaitę susikaupusį miego trūkumą. Mokslininkai pataria tokiu atveju pasnausti kiek ilgiau, bet ne per daug. Ideali miego trukmė – 8 valandos, mažesnė ar ilgesnė jo trukmė mums nepridės sveikatos.