R. Zilnys įsitikinęs, kad jei jaunas atlikėjas išsirinktų kūrinį iš S. Povilaičio repertuaro ir sugalvotų, kaip jį sudainuoti moderniai, tas kūrinys ir šiandien būtų hitas.

Kai kurių atlikėjų ar grupių tikrai nesitikite išvysti šiame sąraše, tačiau vieni čia atsidūrė dėl beprotiško talento, kiti dėl charizmos, pakeisto klausytojų požiūrio ar tiesiog todėl, kad jų prodiuseriams pavyko suburti sėkmingą grupę, pasiekusią fenomenalaus populiarumo, LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ sako žurnalistas, melomanas, nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos komisijos narys Ramūnas Zilnys. Jis pateikia dvyliktuką muzikantų, jo manymu, pakeitusių Lietuvos popmuzikos pasaulį.

1. Vytautas Kernagis

„Esu tikras, kad jo muzikos ir kūrybos atspindžius šiandien dar matome ir veikiausiai dar ne vienerius pastebėsime kitų atlikėjų kūryboje. Mano akimis, jis yra dainuojamosios poezijos Lietuvoje tėvas.

Gaila, kad jo nebėra ir labai gaila, kad jis išėjo dar prieš prasidedant arenų turams Lietuvoje. Įsivaizduokite, kas būtų, jei su dabartinėmis technikos galimybėmis ir kitais niuansais galėtume pamatyti Vytauto Kernagio koncertą tokį, kokio neturėjome galimybės pamatyti. Jis buvo išskirtinis dėl daugybės priežasčių, viena jų – jis net ne savo dainas sudainuodavo taip, kad dažnas iki šiol galvoja, kad tai jo kūriniai“, – sako R. Zilnys.

BNS nuotr.

2. Stasys Povilaitis

Šį dainininką žurnalistas vadina be galo ryškia asmenybe Lietuvos estradoje: „Tai žmogus pas mus atnešęs šlagerių kultūrą. Yra žmonių, kurie labai nemėgsta estrados, tačiau nebūtinai jie yra teisūs. Be S. Povilaičio ant scenos nebūtų tokio reiškinio kaip Rytis Cicinas ar Vitalijos Katunskytės fenomeno ar pan.“

R. Zilnys įsitikinęs, kad jei jaunas atlikėjas išsirinktų kūrinį iš S. Povilaičio repertuaro ir sugalvotų, kaip jį sudainuoti moderniai, tas kūrinys ir šiandien būtų hitas.

BNS nuotr.

„Netekus S. Povilaičio, mano galva, Edmundas Kučinskas labai taikliai pasakė, kodėl Stasys taip žavėdavo žmones. E. Kučinskas atkreipė dėmesį į tai, kaip raiškiai dainų tekstus tardavo S. Povilaitis. Dabartiniai jauni atlikėjai, rodos, tiesiog kažką murma, o Stasys buvo visiškai kitoks.

Be to, jis buvo ganėtinai esktravagantiška asmenybė“, – prisimena R. Zilnys, galintis pasidalyti daugybe prisiminimų apie vieną ryškiausių lietuviškos estrados žvaigždžių.

3. Andrius Mamontovas

Žurnalistas pasakoja svarstęs, kuri lietuviška roko žvaigždė galėtų koncertuoti sulaukusi septyniasdešimties ir surinkti pilnas gerbėjų sales.

BNS nuotr.

„Neabejoju, tai – A. Mamontovas, ant scenos esantis jau tris dešimtmečius. Kai pasižiūriu, kiek daug jaunų žmonių ateina į jo koncertus ir kaip eina iš proto nuo dainų, prie kurių galbūt pripratino tėvai. Šiandien įprasta girdėti, kad jaunimas turi savo dievukus ir jiems visiškai neįdomi ta muzika, kurios klausėsi jų tėvai, o Andriaus atveju yra visai kitaip.

Be to A. Mamontovas yra parašęs daug dainų, kurios daro įtaką jauniems atlikėjams ir yra Lietuvai iškovojęs aukščiausią vietą „Eurovizijoje“. „We Are the Winners“ buvo ganėtinai ryškus išsišokimas“, – patikina laidos „Tuzinas“ svečias.

4. „Hiperbolė“

A. Mamontovas perdainavo dvi šios grupės dainas ir prisimenu, stebėjau, kaip net ir tie, kurie šios grupės repertuaro nežinojo, ėjo iš proto, teigia R. Zilnys. Jis sakosi esantis tikras, kad yra manančių, kad kūrinys „Pamiršk mane“ yra „Lemon Joy“, o ne „Hiperbolės“ daina.

„Hiperbolė“ turi nuostabų palikimą ir man nusišypsojo laimė prieš porą mėnesių susitikti su grupės nariais, kurie davė bendrą interviu. Praėjo 20 metų nuo paskutinio grupės koncerto ir 40 metų nuo tos dienos, kai grupė susikūrė. Laikau sukryžiuotus pirštus, kad grupė sugrįžtų. Įsivaizduoju, kas būtų, jei grupė galėtų surengti koncertus arenose“, – svarsto R. Zilnys.

5. „Antis“

Žurnalisto teigimu, jis pats negirdėjo nė vieno kvailo ir tam tikros potekstės neturinčio grupės kūrinio. Beje, Algirdas Kaušpėdas yra išleidęs knygą, kurioje paaiškino kone kiekvieną savo dainą, kiekvieną savo eilėraštį.

BNS nuotr.

R. Zilnys sako, kad galbūt „Antis“ nėra tai, kas suprantama jauniems žmonėms dabar, nes tai viena iš ryškiausių grupių, reiškusi pilietinę poziciją laikais, kai tai daryti buvo labai sudėtinga, ypač atsižvelgiant į tai, ką jie užkoduodavo savo dainose, kaip šaipydavosi iš komunistinės nomenklatūros, kaip dainavo apie Lietuvos valstybę.

„A. Kaušpėdas, mano manymu, yra vienas charizmatiškiausių scenos žmonių, turint omenyje tai, ką jis daro ant scenos, kaip sugeba sudominti žiūrovus ir koks yra teatrališkas. Mane kaskart šokiruoja ta transformacija iš solidų kostiumą dėvinčio architekto, dalijančio interviu savo įmonėje, kurioje pats vadovauja daugybei žmonių, į nugrimuotą „Anties“ lyderį.

Tai stereotipų laužymas, nes dažnas pasakytų, kad sėkmingą karjerą padarę verslininkai, architektai būna rimti, neišsidirbinėja, nesidažo veidų“, – svarsto muzikos apžvalgininkas.

6. „Bix“

Ši grupė, anot žurnalisto, visada turėjo ir turi įdomių idėjų, o pats apžvalgininkas „Bix“ laiko pankroko simboliu: „Ne todėl, kad jie groja pankroką – jų muzika kitokia, tačiau taip sakau dėl jų filosofijos ir požiūrio. Vienas iš pankų principų – gali groti, net jei to ir nemoki. Nenoriu ko nors įžeisti ar sumenkinti – Saulius Urbonavičius-Samas ir pats puikiai žino, kad jis nėra gitaros virtuozas ar genialus vokalistas, bet jis labai drąsiai eina į sceną ir turi daug sumanymų.

BNS nuotr.

Tikiu, kad jo pavyzdys įkvėpė ne vieną roko muzikantą Lietuvoje paimti į rankas gitarą, suvokiant, kad nebūtina turėti muzikanto diplomo, kad perduotum savo žinutę.“

Gerų žodžių žurnalistas negaili ir grupės lyderiui Samui, kuris yra puikus prodiuseris, energingas ir drąsus žmogus ir vis dar randa motyvacijos toliau koncertuoti su grupe.

7. Sel

„Žmonės apie jį gali kalbėti ką nori, tačiau negalima jo nepaminėti sąraše atlikėjų, padariusių įtaką lietuviškai popmuzikai, – įsitikinęs R. Zilnys. – Kad ir ką jis darytų ar kalbėtų, jis sukelia įvairias bangas ir sulaukia labai daug dėmesio. Egidijus Dragūnas-Sel turi ir dar vieną puikią savybę – jis sugeba visada sugeba susirasti labai talentingą žmogų, dirbantį su muzika. Nesvarbu, ar tai Mario Bassanov, ar kažkada Andrius Mamontovas. Egis – beprotiškai charizmatiškas“, – pasakoja laidos „Tuzinas“ pašnekovas.

BNS nuotr.

Žurnalistas pripažįsta, kad kai kurie Sel‘o poelgiai ar bruožai yra nesuprantami ir nepriimtini, tačiau galbūt be to, jis nebūtų žvaigždė ir būtų tiesiog nuobodus.

8. „Skamp“

Dvidešimtmetį ant scenos atšventusi grupė, pasak muzikos apžvalgininko, sąraše turi būti jau vien dėl to, kaip pakeitė klausytojų požiūrį. 1998 m. staiga atsirado du vaikinai ir airė mergina, apie kuriuos niekas nežino, dainuoja dainą „Summertime“ – tada tokių ryškių žvaigždžių kitataučių mes neturėjome, buvome, pasak R. Zilnio, ganėtinai ksenofbiški.

BNS nuotr.

„Atsiranda airė, dainuojanti angliškai, vyrukas, turintis lietuviškų bei afrikietiškų šaknų ir jų grupė staiga atsiduria dėmesio centre, ant žurnalo viršelių, apie juos kalbama televizijoje ir radijuje.

Manau, kad ne vienam skirtingo amžiaus žmogui tai padėjo atsikratyti tam tikrų stereotipų, tam tikrų provincialių baimių. Po to „Skamp“ išvažiavo į „Euroviziją“, užėmė tada labai gerą vietą ir manau, tai irgi prisidėjo prie teisingų pokyčių žmonių mąstyme“, – svarsto žurnalistas.

9. „Mango“

R. Zilnys sako, kad grupė yra puikus pavyzdys, kaip sėkmingai veikia prieš porą dešimtmečių vakaruose populiarus modelis, kurį Lietuvoje daug kas bandė kopijuoti. Tai prodiuserinis projektas, kai prodiuseriai suranda atlikėjas, iki tol galbūt net nepažįstamas, ir sukuria grupę, kuri tampa be proto populiari.

BNS nuotr.

„Broliai Bendžiai tai darė pagal tam tikras taisykles. Sklando legenda, kad kažkas prodiuseriams iš Amerikos parvežė knygą, kurioje aprašyti skirtingi grupių sėkmės modeliai. Jie detaliai išanalizavo knygą, pasižiūrėjo, ką reikia daryti, kaip kurti skandalus ir pan.

Bendžiai buvo pirmieji Lietuvoje prodiuseriai, įkalbėję merginų grupę apsinuoginus nusifotografuoti ant žurnalo viršelio. Pamenu, kokia tai buvo „bomba“. Tuo metu visi apie tai kalbėjo. Vėliau buvo paskleista daugybė mitų apie „Mango“ ir kiekviena žinia apie merginas labai domindavo“, – pasakoja muzikos apžvalgininkas.

Jis sako, kad šios grupės pavyzdys įkvėpė ir po to atsirado daugybė merginų grupių, tačiau, žurnalisto manymu, nė viena iš jų nesugebėjo pakartoti „Mango“ fenomeno.

10.  Jazzu

Laidos svečias atlikėją vadina ryškiausia šiandienos scenos moterimi, labai talentinga atlikėja. „Kai ji dar nebuvo žinoma, ir būdama penkiolikos dalyvavo viename džiazo atlikėjų konkurse, išgirdę jos dainavimą daug kas suprato, kad iš jos tikrai kažkas bus“, – prisimena jis.

BNS nuotr.

Žurnalistas pripažįsta, kad tai žmogus, turintis daug aštrių kampų, kažkam kartais atrodantis nepraustaburniu, aiškiai rėžiantis savo mintis, tačiau tuo pačiu labai talentingas. R. Zilnys nekantriai laukia jos naujojo albumo, nes yra tikras, kad tai bus puikus popmuzikos albumas.

„Kai pagalvoji, kad jai trisdešimt metų, o į televizinių projektų atrankas atėję dvidešimtmečiai pasakoja, kad Justė Arlauskaitė-Jazzu yra jų įkvėpėja – tai jau ganėtinai įspūdinga“, – pabrėžia žurnalistas.

11. Ten Walls

Tai prieštaringa asmenybė, prisišnekėjusi internete ir taip užtrenkusi sau nemažai durų, tačiau, pasak R. Zilnio, neabejotinai talentingas kūrėjas, kurio prieš keletą metų pasirodęs kūrinys „Walking with Elephants“, pasiekė šeštąją vietą Didžiosios Britanijos populiariausių dešimtuke – tai milžiniškas pasiekimas atlikėjui iš Baltijos šalių.

BNS nuotr.

„Smagu, kad nors nemažai durų jam užsidarė, Ten Walls toliau kuria, planuoja koncertus ir nesustoja“, – džiaugiasi žinomas žurnalistas.

12. Dynoro

Absoliuti praėjusių metų sensacija, pasak R. Zilnio,  jaunuolis, kol kas nedalijantis interviu, ir išleidęs šokių muzikos kūrinį, kuris 2018 m. staiga tapo bene didžiausiu šokių muzikos hitu pasaulyje: „Internete tas kūrinys išklausytas bene 500 mln. kartų ir tapęs pačiu populiariausiu praėjusiais metais Vokietijoje, Austrijoje, ir daugelyje pasaulio šalių pateko tarp penkių populiariausių kūrinių.

Sipapress/Scanpix nuotr.

Tai populiariausias iš visų, Lietuvoje kada nors pagamintų kūrinių. Taigi, nors ir su vienu kūriniu, bet turime vieną pasaulinę žvaigždę, kilusią iš kažkurio sostinės rajono, apie kurią dar prieš metus niekas negirdėjo.“

Pasak R. Zilnio, Dynoro pavyzdys įkvepia sėsti ir daryti, kurti.

Parengė Eimantė Juršėnaitė.