Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Užkietėjusio žvejo širdį užkariavo muzikos garsai

Audiofilai - tai žmonės, besidomintys aukštos kokybės garso ir muzikos atkūrimu, kurį įmanoma pasiekti namų sąlygomis. Jie nenori girdėti jokių pašalinių garsų, o tik reikiamas natas, kiekvieną muzikinio kūrinio detalę. Biržietis Austrius Šešeika kuklinasi ir audiofilu savęs nevadina, bet pasiklausius, su kokiu užsidegimu ir pasimėgavimu jis kalba apie garso techniką ir muziką, abejonių nelieka – tai vienas iš jų. Šią mintį patvirtina ir iškovoti laurai tarptautinėse varžybose.

36 metų vyras biržiečiams labiau pažįstamas kaip užkietėjęs žvejys, kuris skina pergales įvairiose žūklės varžybose, tačiau jau pokalbio pradžioje buvo leista suprasti, kad žvejybai šįkart dėmesio skiriama nebus. „Žuvys labiausiai mėgsta tylą, o mes kalbėsime apie garsą“, - kambaryje skambant ramiai instrumentinei muzikai pokalbį pradėjo Austrius. Suprasti, kad namuose gyvena muzikos mylėtojas, nėra sudėtinga: svetainėje keliais aukštais sudėti muzikos grotuvai, garso stiprintuvai, stovi dailios kolonėlės. Svetainės kampe – daugybė plokštelių ir kompaktinių diskų, kurie liudija ne tik potraukį kokybiškam garsui, bet ir gerai muzikai. „Šis „Philips“ kompaktinių diskų grotuvas yra pagamintas 1984 metais. Atsimenu, kai tėvas jį įsigijo. Ko gero, jis mane ir pastūmėjo muzikos link.

O šie du aparatai – mano paties gamybos lempiniai garso stiprintuvas ir fonokorektorius. Susikonstravau juos norėdamas pajusti pradžių pradžią. Jie transliuoja gryną analoginį garso signalą, būtent tokį, kokį girdi žmogus“, - garso technikos parką pristatė biržietis. Garso stiprintuvas - ne vienintelis daiktas, kurį pats pasigamino nagingas melomanas.

Į akis krenta dailios medinės garso kolonėlės, tarsi nužengusios iš garso aparatūros parduotuvės lentynos. Iš braziliškos vyšnios pagamintas kolonėlių korpusas dar ne viskas – didžiausias darbas ir menas slypi kolonėlių viduje, kur preciziškai suderinti garsiakalbių skleidžiamas garsas ir kryptis. Austrius turi ir savos gamybos vario-sidabro audiokabelių, kurie, anot pašnekovo, prieš tai buvo sumontuoti kažkokiame rusiškame lėktuve, greičiausiai kariniame.

„Gamyba teikia malonumą ir tai svarbi hobio dalis. Kita labai svarbi pusė – ekonominė. Pavyzdžiui, savadarbiai laidai jau su antgaliais man kainavo apie 10 eurų, nors parduotuvėje jie galėtų kainuoti šimtą eurų ir gal net ne vieną. Net neskaičiuoju, kelis kartus daugiau parduotuvėje man būtų kainavusios tokios kolonėlės, kurias pats pasidariau. Naujos garso technikos praktiškai neperku, nes man tai yra per brangu. Tačiau, kai domiesi tam tikra sritimi ir ją šiek tiek supranti, kartais pavyksta itin pigiai nusipirkti gerą daiktą, kuriam tereikia nebrangaus remonto ar atnaujinimo ir jis vėl tampa puikiai veikiantis. Internete daug visko, taip pat kartais nuvažiuoju pasižvalgyti į naudotų daiktų muges. Beje, pats technikos neremontuoju, ją siunčiu kitame mieste gyvenančiam šios srities asui“, - pasakojo Austrius.

Anot jo, turėti kokybišką garsą tiek namie, tiek automobilyje nekainuoja brangiai, jei daug dalykų pasidarai pats. Tačiau, jei aparatūrą perki naują ir aukštesnės klasės, o montavimo darbus patiki šios srities meistrams, tuomet piniginę teks atverti ir gan plačiai.

Su kaimynais problemų dėl namuose klausomos muzikos nekyla, nes audiofilams svarbiau pati kokybė, o ne pats garso lygis.

„Nebe paauglystės laikai, kuomet visa laiptinė žinodavo, kad iš mokyklos grįžau. Sunkaus metalo arba roko muzika skambėdavo visu garsu. Dabar svarbiau pati muzika, jos pajautimas ir, žinoma, švarus garsas. Garsas turi būti subalansuotas pagal turimą aparatūrą, grojamą kūrinį. O ir mano paties muzikos skonis pasikeitęs. Muzika atpalaiduoja, ramina, o ne verčia kraustytis iš proto“, - sako melomanas.

Visgi daugiausiai Austriaus dėmesio sulaukia automobilių audiosistemos.

Viskas prasidėjo nuo poreikio pirmajam automobiliui įmontuoti kolonėles, o baigėsi tuo, kad šį rudenį vykusiose tarptautinėse aukšto lygio automobilių garso įrangos varžybose biržiečio sistema savo klasėje buvo pripažinta viena geriausių.

„Pirmąją firmos „Clarion“ audiomagnetolą įsigijau iš bičiulio, kuriam sukūlė mašiną ir ji tapo nebereikalinga. Pirmas rimtesnes kolonėles pirkau tuometiniame Utenos automobilių turguje. Pamačiau pardavinėjamus „Mac Audio“ garsiakalbius ir net seilė nutįso. Pardavėjui, matyt, tokia firma mažai ką sakė, tad atidavė nebrangiai.

O aš apie jas kaip tik buvau skaitęs specializuotame ir rimtame žurnale „Avtozvuk“. Kas galėjo pagalvoti, kad prabėgus daugel metų šiame žurnale atsiras ir mano pavardė“, - apie 15 metų senumo įvykius nuosekliai ir detaliai, tarsi jie būtų įvykę prieš mėnesį, pasakoja Austrius.

Pirmuosius garsiakalbius į „golfuko“ dureles po studijų Vilniuje gyvenęs Austrius, žinoma, susimontavo pats. Durelėse pasigamino ir garsiakalbiams skirtus podiumus, nors apie tai neturėjo supratimo, tik įsivaizdavo. Paties pradedančio meistro nuostabai, atsitiktinai konstrukciją pamatęs vienos garso technikos parduotuvės konsultantas darbą įvertino neblogai ir dar davė keletą patarimų.

Šių metų rudenį tarptautinio rango SQC varžybose A. Šešeikos įranga pelnė trečiąją vietą.

Teigiamas įvertinimas jaunuolį dar labiau įtraukė. Jis net ruošėsi užsirašyti į garso teisėjų kursus, kurie buvo rengiami Alytuje - mieste, kuris anuomet buvo žinomas automobilių garso srityje. Tačiau į kursus nuvykti taip ir nepavyko, o pirmasis susidūrimas su pačiais teisėjais įvyko prabėgus dar keleriems metams.

„Per dešimtmetį jau buvau neblogai susipažinęs su automobilių garso sistemomis, tačiau niekaip negalėjau pats įvertinti kokybės. Atrodė, kad groja neblogai, bet, kas pačiam gražu, garsą išmanančiam žmogui gali atrodyti visiškai priešingai. Pirmame konkurse, - pasakoja pašnekovas, - dalyvavau drauge su būsimu sesers vyru, kuris tuomet irgi buvo susidomėjęs automobilių garsu.“

Pirmas blynas neprisvilo. 2013 metais „Sound Service“ organizuojamose varžybose, naujokų klasėje, biržiečio sistema buvo pripažinta antra pagal gerumą. Į priekį praleido tik pačios „Sound Service“ kompanijos ruoštą automobilį. Dar po metų patobulinta garso sistema tame pačiame konkurse pelnė pirmąją vietą. Po to dalyvauta tarptautinėse Sound Quality Club (SQC) varžybose. Viename iš etapų pažengusiųjų grupėje (laipteliu aukštesnėje nei mėgėjų) buvo iškovota pirmoji vieta, o tai užtikrino patekimą į finalą. Finaliniame etape, vykusiame šių metų rugsėjo mėnesį, Austriaus įrengta garso aparatūra autoritetingų SQC teisėjų vertinimu pelnė trečiąją vietą.

„Klasės skirstomos pagal automobilyje sumontuotos garso įrangos kainą, kuri skaičiuojama ne pagal dabartinę jos vertę, o pagal tai, kiek ji kainavo visiškai nauja. Prieš konkursą dalyviai turi parengti specialų žurnalą, kuriame yra aprašoma įranga, pateikiamos montavimo schemos. Rungiausi klasėje, kur įrangos kaina negali viršyti 3000 eurų. Tokių pinigų toli gražu nevertas net visas mano automobilis su visa aparatūra. Gali atrodyti, kad bandau šokti aukščiau bambos, nes teisėjai ir kiti konkurso dalyviai, pamatę, kiek kainuojantys garsiakalbiai pas mane sumontuoti ir kokios kokybės garsą su jais aš išgaunu, neslepia nuostabos. Mane gelbsti didelis užsidegimas ir daug įdedamo darbo. Antraip konkursuose negalėčiau dalyvauti, nes tai tikrai būtų ne mano kišenei“, - neslepia Austrius.

Su varžybose sutiktais bendraminčiais bendravimas tęsiasi ir po konkursų, garso mėgėjai dalinasi žiniomis, naujienomis. Po to pažintys perauga ir į bendravimą šeimomis. Kitaip tariant, muzika jungia širdis.

„Mano hobiu yra užsikrėtusi žmona Odeta, per daug metų jau irgi supratusi, kaip skamba kokybiškas garsas. Ji, savaime suprantama, technikos nemontuoja, tačiau klauso ir turi argumentuotą nuomonę. Odeta mane lydi į varžybas ir taip mes turime vieną iš progų nestandartiškai praleisti laiką. Poromis į konkursus atvykstama ne per daugiausiai, bet mes nesame tokie vieninteliai“, - atviravo vyras.

Susitikimo pabaigoje Austrius, paklaustas, kuriam hobiui - žvejybai ar muzikai - jis teikia prioritetą, minutėlę susimąstė.

„Esu laimingas, kad turiu net du užsiėmimus, kurie man teikia didelį malonumą. Hobius pavyksta suderinti. Nors esu gavęs ne vieną pasiūlymą rimčiau atsiduoti žvejų sportui, tačiau mandagiai tenka atsisakyti. Jei sutikčiau, tuomet nebeliktų nei laiko, nei lėšų garso sistemoms tobulinti, o tai manęs nedžiugintų. Laiką hobiams dalinu maždaug perpus, tačiau dalinant širdį didesnė dalis atitenka muzikai“, - sako Austrius.

Simonas Gudas

 

Rekomenduojami video