Žinomas humoristas teigia, kad satyros laidų rengimas – rimtas reikalas ir sudėtingumu bei kūrybiškumu prilygsta ekonomikai ir kitiems ne mažiau sudėtingiems dalykams.

„Stengiamės, kad patyčios būtų draugiškos, nes humoro srityje, ypač politinio humoro, be lengvų patyčių – vargu ar apsieisime“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ sako Vytautas Šerėnas. Garsios TV laidos „Dviračio žinios“ vedėjas tikina, kol bus politika, tol savo nišą ras ir politinė satyra.

Populiarios TV laidos „Dviračio žinios“ vedėjas V. Šerėnas paprastas ir atsargus – dar prieš duodamas interviu televizijai įspėja, kad jo gyvenimas niekuo neišsiskiria ir jau daugelį metų teka viena vaga.

V. Šerėnas teigia net sužvaigždėti neturėjęs laiko, nes į televiziją pakliuvo jau būdamas 30 metų, o ir šį darbą pasirinkęs dėl itin racionalių priežasčių – uždarbio, kuris tuo metu buvo gerokai didesnis nei jau 25 metus visuomenę juokinančio ekonomikos daktaro.

Nors studijų laikais net nesvarstė, kad duoną teks valgyti vien tik iš juokavimo, V. Šerėnas neslepia, kad ekonomikos mokslų daktaro laipsnis suteikė žinių ir akademinio svorio, tik ne finansinės naudos.

„Palyginkime tuometinį mokslininko ir televizijos laidų vedėjo pajamų dydį – kaip diena ir naktis. O su savo alga aš nebegalėjau užtikrinti vidutiniškai normalaus vartojimo lygio šeimai“, – prisimena jis.

Studentiškas pomėgis V. Šerėnui tapo darbu, kuris išgarsino, pavertė žvaigžde ir humoro guru. Tačiau žinomas humoristas teigia, kad satyros laidų rengimas – rimtas reikalas ir sudėtingumu bei kūrybiškumu prilygsta ekonomikai ir kitiems ne mažiau sudėtingiems dalykams. Per 25 metus prirašytos šūsnys scenarijų, sukurta daugybė personažų, o vaidinti sukviestos kelios dešimtys aktorių.

Keitėsi valdžios, laidos herojai, tačiau temų aktualumas – pagrindinis laidos „Dviračio žinios“ variklis. Pasak nuo pat pradžių su laida nesiskiriančio V. Šerėno, kol bus politika, tol savo nišą ras ir politinė satyra.

Tačiau įdomu ir tai, kad per visus laidos gyvavimo metus, jos kūrėjai rimtų kaltinimų beveik nesulaukė ir priešų neįgijo.

„Stengiamės, kad patyčios būtų draugiškos, nes humoro srityje, ypač politinio humoro, be lengvų patyčių – vargu ar apsieisime“, – kalba jis.

Žiūrovai puikiausiai atsimena ir ankstesnėse laidose gyvavusius pačio V. Šerėno kurtus personažus „bratkas“, kurie, anot jo, jau nebebūtų aktualūs šiuolaikinei visuomenei, nes parodijų laidos atspindi tik tai, kas tuo metu vyksta visuomenėje ir politikoje.

„Man patiko parodijuoti ir V. Landsbergį, ir kardinolą A. J. Bačkį. Šie personažai patys įdomiausi, nes jie patys, kaip asmenybės, yra vieni stipriausių Lietuvoje“, atskleidžia Vytautas ir apgailestauja, kad tokių tėra vienetai.

Nors „Dviračio žinios“ populiarių pozicijų neužleidžia iki šių dienų, pats V. Šerėnas „auksiniu laikotarpiu“ vadina keletą pirmųjų laidos gyvavimo metų ir juokiasi, kad tada viskas, ką sugalvodavo, išeidavo į eterį ir susilaukdavo didžiulio dėmesio.

Laidos kūrėjai tuomet tapo žinomi ir atpažįstami visuomenėje, nors „sužvaigždėti“ nespėjo, o dėmesio dėl tėčio žinomumo nesulaukė ir abi jo dukros: „Joms kilo šiokių tokių lengvų problemų. Mokytoja ateidavo, perskaitydavo pavardę ir klausdavo, ar čia to Šerėno, tai jos kartais sakydavo, kad ne to.“

Galima tik įsivaizduoti, kokio dėmesio V. Šerėnui būtų tekę sulaukti, jeigu prieš 16 metų jis būtų laimėjęs Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus. Tuomet humoristas, pasitaręs su kolegomis, juokais nutaręs dalyvauti valstybės vadovo posto konkurse. O ir sekėsi jam visai neblogai iš septyniolikos dalyvavusių kandidatų humoro laidos vedėjas užėmė ketvirtąją vietą.

Tuomet visa „Dviračio žinių“ laidos komanda, kaip ir dera humoristams, iš šio įvykio smagiai pasijuokė, V. Šerėno šeimai iš namų kraustytis neprireikė ir jis vėl ramia širdimi pasinėrė į įprastus darbus.

Tiesa, V. Šerėnas prisipažįsta, kad darbas atima beveik visą jo laiką ir yra užkariavęs net laisvalaikio valandas: keturias dienas per savaitę nuo ankstyvo ryto jis dirba filmavimo studijoje, o savaitgaliais, važiuodamas į sodybą, pasiima kompiuterį ir sėkmingai dirba toliau.

„Apie keliones aš nelabai mėgstu pasakoti, nes kartais atrodo, kad iš žinomo žmogaus kelionės į Turkiją padaro dvi laidas arba didžiulį penkių puslapių straipsnį“, sako V. Šerėnas.

Tačiau darboholiku savęs taip pat nevadina, nes, jo teigimu, dirba mėgstamą darbą. Ir tik vasarą, per sunkiai užtarnautas atostogas, jam pavyksta su žmona Dalia išvykti pakeliauti neturistiniais, pačių suplanuotais maršrutais.

Važiuoti jis mėgstantis ten, kur galima rasti įdomių vietų ir lankosi mažiau turistų: „Šiemet aš buvau aukščiau negu Monblanas. Su automobiliu! Tik kažkodėl į alpinistų draugiją niekas nekviečia.“