allcatsarebeautifultome/Instagram.com nuotr.

Nedaug yra kauniečių, o ir į Kauną vis sugrįžtančių svečių, kurie nebūtų pastebėję nuo elektros skydinių, vamzdžių, sienų, žaliuzių, taksofono būdelių ir kitų viešų paviršių besišypsančių katinėlių. Šis tag’as, nors nei legalus, nei kieno nors patvirtintas, jau spėjo tapti vienu šiuolaikinio Kauno – ne tik gatvės meno, o miesto apskritai – simbolių. Tiesa, katinėlių aptikti galima ir kitur pasaulyje.  

Yra daug įvairių teorijų ir požiūrių – vieni šypsosi pamatę naują ar dar nematytą piešinį, drąsiai segasi į atlapą šio tag’o inspiruotą ženklelį ar ant kompiuterio klijuoja lipduką, net tatuiruoja katinėlius ant blauzdos ar riešo. Kiti piktinasi lygiai taip, kaip piktintųsi bet kuriuo kitu neprašytu piešiniu. Yra manančių, kad tai – kurio nors garsesnio gatvės meno kūrėjo „popamokinis“ hobis. Kaip yra iš tiesų? Iš tiesų gatvės menas tuo ir įdomus bei gyvas, kad dažniau verčia kelti klausimus, nei pateikia atsakymus į juos.

Neseniai „Instagram“ tinkle pasirodęs ir sparčiai augantis profilis @allcatsarebeautifultome neturi vardo ir adreso, bet, atrodo, jame ir radome siūlo galą. Taigi klausimų serija katinėlių autoriui (ir archyvarui), kuris atsakydamas kviečia mąstyti toliau. Kas yra miestas, kam priklauso sienos, kas diktuoja simbolių prasmes, ar autoriaus veidas bei vardas turi įtakos kūrinio percepcijai, ir kaip simboliai virsta ikonomis.

– Kuris katinėlis buvo pirmasis? Jei jis neišliko, galbūt aišku, kuris šiuo metu seniausias? Kiek jau metų šiam judėjimui?  Ar katinėliai ir atsirado kaip tag’ai, o gal jie jau buvo gimę, pvz., sąsiuvinio paraštėse?

– Seniausia nuotrauka, kurią turiu, yra iš 2010-ųjų pabaigos. Tai sakykim, kad katinams kitais metais bus dešimt. Pirmojo nupiešto jau tikrai nebėra kaip ir to paties kiosko ant kurio jis užgimė. Lipau į Parodos kalną ir galvojau, kaip graffiti priemonėmis greičiau nei tekstu galėčiau perteikti paprastą pozityvią žinią miestiečiams, ką nors tokio kaip „viskas yra/bus gerai“. Ant kalno prie „Kregždutės“ kavinės kažkur ir nupiešiau besišypsantį, ramų katiną. Katinas turbūt dėl to, kad Kauno gatvėse jų turėjome nemažai laisvai bėgiojančių. Na, ir šiaip, tiesiog mėgstu katinus.

– Yra teorijų, kad katinėlius piešia keli skirtingi autoriai, kurie net nepažįstami tarpusavyje. Ar tai tiesa? O gal tai visai nesvarbu?

– Išlikimas anonimu padėjo atsirasti daugeliui mitų. Tai buvo idėjos dalis. Iš tiesų dirbu vienas.

Teko sutikti žmonių kurie pasakojo, kad pažįsta autorius, ir kad tai yra grupė žmonių, nes kaip gi tiek daug pripieštų. Dar girdėjau, kad autorė yra maža mergaitė iš VDA arba užsieniečių graffiti komanda.

Esu matęs keletą geresnių ir prastesnių „plagiatų“,  ir mane jie džiugina. Kiek turi kažkam patikti (arba nepatikti) idėja, kad žmogus, kurio niekad nebuvau sutikęs, imtų laužyti įstatymus dėl šito piešinio? Sveikinu ir kviečiu visus piešti. Kuo daugiau, tuo smagiau.

Iki šiol didžiausiais gerbėjais laikau žmones kurie nepatingėjo purkšti šautuvų trafaretus, nutaikytus į katinus. Arba tie, kurie „šaudė“ katinus raudonais dažais, palikdami tašką kaktoje. Su pastaruoju norėjau palaikyti dialogą ir vietoj šūvio nupiešdavau naivią širdelę, bet atsako niekad negavau.

allcatsarebeautifultome/Instagram.com nuotr. 

– Ar katinėliai turi socialinį tikslą? Pvz., atskiesti miestą nuo netvarkingų ir vulgarių tag’ų, atkreipti dėmesį į apleistas vietas, o gal tiesiog pagerinti nuotaiką?

– Katinėlis turi keletą tikslų: miestiečius nustebinti pamačius netikėtoje vietoje, pralinksminti kai laukiate autobuso stotelėje ar pakelti nuotaiką kai viskas „užkniso“. Kai kurie žmonės mano, kad katinas miega, bet iš tiesų jis dažniausiai tiesiog ramiai tūno leisdamas žinoti, kad viskas yra gerai.

Kitas tikslas nuo pat pradžių buvo būti alternatyva reklamai gatvėse. Atgriebti šiek tiek viešos vizualios erdvės ir miestiečių dėmesio į tiesiog kažką kito.

– Ar yra tekę išgirsti neigiamos kritikos šiam personažui?

Kartą nuotrauka su išpieštais atliekų rūšiavimo konteineriais prie Rotušės papuolė į vieno žinių portalo feisbuko paskyrą. Komentarų buvo įvairių. Gaila, neišsaugojau geriausių iš tų 350, bet buvo nemažai siūlymų nukapoti rankas ir nusukti sprandą pagavus.

– Katinėliai jau ir Londone. Kaip jiems ten sekasi?

– Katinėliai ne vien Londone! Katinėliai vis kur nors pakeliauja. Šiuo metu dėlioju katinų nuotykių spalvinimo knygelės idėją su visokiais „sujunk taškus“, „surask skirtumus“ tipo užsiėmimais mažiems ir dideliems.

rabarbare/Instagram.com nuotr. 

– Žmonės katinėlius net tatuiruojasi – kaip į tai reaguoji kaip kūrėjas? Kiek, beje, žinai tokių tatuiruočių? Mes – keturias.

Neįtikėtina, ar ne? Aš kol kas žinau tik tris. Turit parodyti tą ketvirtą – išsiųsiu jiems dovanų.

Katinams tai didžiulis įvertinimas ir priminimas, kad kažkam rūpi. Per draugus arba „Streets of Kaunas“ grupę feisbuke vis išgirstu gerų atsiliepimų. Vienas smagesnių buvo noras, kad katinas slapčia apsireikštų „Kiemo galerijoje“.

Dėl šių žmonių neseniai sukūriau „Instagram“ paskyrą. Visi norintys gali katinus pasiekti tiesiogiai.   Jau gavau įdomių žinučių su katinų nuotraukomis, ir keli užsieniečiai rašė, kad jie labai mėgsta Kauną, ir katinas jiems jį primena.

– Įdomu, kokia tavo nuomonė apie tai, kad katinėlis ne tik tapo Kauno gatvės meno simboliu (ir Kauno gatvės meno žemėlapio ikona), bet ir atsirado jo ženkliukų, kuriuos galima įsigyti arba gauti dovanų?

Aš manau, kad tai svarbus pripažinimas ir ženklas, kad žmonės pradėjo laisviau ir kūrybiškiau žiūrėti į miesto identiteto kūrimą. Ar kiti miestai sau taip leistų? Valio Kaunui. Taip pat tikiuosi, kad nebus pamiršta, iš kur simbolis atėjo, ir gatvės menui bus atsidėkota.

instagram.com/allcatsarebeautifultome