Meilė. Ją perskaitai žvelgdamas į du gražius jaunus žmones, besišypsančius ir atviromis akimis žvelgiančius vienas į kitą.

Vilniuje gyvenančios 23 metų biržietės Lauros Tuomaitės ir jos sužadėtinio 29 metų Justino Stanislovaičio atvykimas į Biržus šįkart buvo išskirtinis. Mergina ne tik aplankė artimuosius – poros laukė pokalbis su evangelikų reformatų kunigu Rimu Mikalausku ruošiantis sutuoktuvėms.

„Reikia tikėti ir pasitikėti. Ir viskas ateina savaime“. Taip ne kartą pokalbio metu užsimena Laura. Jos žodžius tarsi kartoja Justinas sakydamas, kad gyvenime niekada netikėjo santuoka. Jo visas gyvenimas buvo muzika. Tol, kol nesutiko to savo žmogaus – moters, per kurią atrado tikėjimą.

Klipas apie meilę

Būtent apie meilę buvo kalbama ir vaizdo klipe „Nemylim“, kurio premjera įvyko praėjusių metų lapkričio 20 dieną. Dainos autoriai - Justinas Stanislovaitis, Zigmantas Baranauskas bei Marius Matulevičius. Klipo režisierė ir choreografė – Laura Tuomaitė.

„Pasaulis tapo priklausomas nuo interneto ir socialinių tinklų. Viskas tapo taip netikra... Atrodo, jog į pasaulį žvelgiame per stiklą, kurio negalime paliesti.

Daugelis gyvename dvigubus gyvenimus – tą tikrąjį ir tą, kurį demonstruojame internete. Juk net valgyti nepradedame tol, kol nenufotografuojame patiekalo. Ir net nesvarbu, ar atšals, kol gausime norimą kadrą... Tikri dalykai, tokie kaip šypsena, geras ar padrąsinantis žodis, apkabinimas, beveik išnyko iš mūsų kasdienybės. Dabar užtenka tiesiog paspausti like mygtuką. O aš pamenu, kad kažkada buvo kitaip“, – kalba Zigmantas Baranauskas.

Klipą režisavusi bei choreografiją kūrusi Laura Tuomaitė sako: „Vieniems šokis yra pramoga, kitiems – tiesiog judesiai ar jausmų parodymas, o man – istorija. Scenoje be žodžių galima perteikti praeitį, išgyvenimus, žmonių likimus. Ši grupės „Justinas Trio“ ir Zigmanto Baranausko daina „Nemylim“ yra be galo aktuali šiuolaikinėje visuomenėje. Dažnai net nesusimąstydami savo prioritetų sąraše pirmąją vietą skiriame karjerai, naujiems daiktams ar net socialiniams tinklams.

Biblijoje rašoma: „Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas“ (1 kor 13,2). Keisčiausia yra tai, jog patys nemylėdami, labiau už viską trokštame būti mylimi...“

Laura sako norinti, kad peržiūrėję šią choreografiją žmonės susimąstytų ir suvoktų žymaus graikų tragiko Sofoklio žodžius: „Vienas žodis mus išlaisvina nuo viso gyvenime slegiančio skausmo. Tas žodis yra meilė.“

Daugiau nei šokių mokytoja

Laura pasakoja vaizdo klipą kūrusi su savo mokinėmis. Vilniaus lietuvių namuose ji vadovauja šiuolaikinio šokio mergaičių grupei. Ši mokykla buvo įkurta grįžtančių lietuvių tremtinių vaikams. Bet dabar čia mokosi ir daug nuo karo pabėgusių vaikų, kuriuos siekdami apsaugoti atsiuntė tėvai iš Ukrainos.

Laura pasakoja, kad iš pradžių su auklėtinėmis susikalbėti buvo gana sudėtinga. Vėliau merginos pramoko lietuviškai, o ji - rusiškai.

„Merginos gyvena vienos. Joms trūksta suaugusio žmogaus šalia. Tad sakiau visuomet kreiptis į mane, jei reikės. Tenka dažnai joms padėti, jas palaikyti. Tai daugiau nei šokių mokytojo darbas. Jis man pačiai padeda tobulėti kaip asmenybei“, - apie santykius su savo mokinėmis pasakoja mergina.

Laurai tai ne vienintelis užsiėmimas. Ji dirba auklėtoja viename vaikų darželyje. Trijuose veda mažyliams ugdymo šokių užsiėmimus.

Mergina vadovauja Vilniaus tautinių šokių kolektyvui „Dalužė“. Vadovauti šiam kolektyvui buvo jos svajonė. Čia žmonės šoka nuo mažumės. Jauniausiam yra 40 metų, vyriausiam – 60.

Dar mergina šoka Vilniaus kolegijos dainų ir šokių ansamblyje „Voruta“. Pradėjo koncertuoti studijuodama ir jame pasiliko...

„Esu labai užsiėmęs žmogus. Man sakydavo, kaip tu susirasi vyrą, jei tiek daug dirbi. Sakiau, atsiras mano žmogus ir jis supras mano visą veiklą bei siekius. Taip ir nutiko“, - juokiasi Laura.

Atgaivino jaunimo stovyklas

Laura Tuomaitė į Vilnių studijuoti iš Biržų išvyko prieš penkerius metus. Ji Vilniaus kolegijoje studijavo šokio pedagogiką.

Pradėjusi studijuoti mergina sako sulaukdavusi įspėjimų, kad jos profesija neturi perspektyvos ir kad neturės darbo. Bet baigusi studijas Laura iškart gavo penkis darbo pasiūlymus.

Tiesa, mergina neslepia, kad buvo aktyvi studentė. O kai daug dirbi, nelieki nepastebėtas.

Laura buvo aktyvi ir Biržuose. Užaugo Kilučiuose su mama Gintaute, patėviu Sauliumi ir broliu Irmantu. Prie Kilučių ežero gyvena ir jos močiutė Irena Narvidienė.

Mergina sako būtent iš jos paveldėjusi visuomeniškumą, norą pažinti istoriją ir tautos papročius. Močiutė yra evangelikų reformatų bažnyčios Kilučių kaimo seniūnė.

Būtent įskiepytas evangelikų reformatų tikėjimas L. Tuomaitę paskatino praėjusią vasarą atgaivinti jaunimo stovyklas Papilyje.

Laura sako pati užaugusi evangelikų reformatų vaikų stovyklose. Vėliau jose dirbusi.

Paskutinės vaikų stovyklos Nemunėlio Radviliškyje metu ji dirbo su vyriausių mergaičių grupe. Jos apgailestavo, kad kitais metais jau nebegalės važiuoti į vaikų stovyklą.

„Pažadėjau, kad atgaivinsiu jaunimo stovyklas. Taip ir padarėme. Padėjo Augustinas Skeberdis, kunigas Rimas Mikalauskas sutiko būti dvasiniu vadovu“, - pasakoja Laura.

Ji nori, kad jaunimas pamatytų kitokias vertybes, nei šiuo metu vis labiau populiarėjančios visuomenėje.

„Stovykloje visi buvome kaip viena šeima. Gauname tiek gerų emocijų, kad visus metus gyvename tuo jausmu. Pasaulyje yra daug gražių dalykų. Tai ir parodome“, - kalba mergina.

Būtent Papilio bažnyčioje vyks ir poros sutuoktuvės.

„Kai supranti, kad tai tavo žmogus, nori, kad kuo greičiau Dievas laimintų tą santuoką“, - sako Laura.

Vadovų pavyzdys

Biržuose Laura mokėsi Kaštonų pagrindinėje mokykloje, vėliau „Saulės“ gimnazijoje. Nuo trejų metukų šoko mokytojos A. Vaitiekūnienės vadovaujamuose kolektyvuose, vėliau ėmėsi tautinių šokių Biržų kultūros centre, kur dirba D. Kalkienė.

Pastaroji merginą labai palaikė, kai ji pasakė, kad nori mokytis šokio pedagogikos.

„D. Kalkienė man yra tas vadovo pavyzdys, į kurį lygiuojuosi. Visą laiką jai galiu paskambinti, pasikalbėti, paklausti patarimo. Tai daugiau negu mokytoja ir vadovė“, - sako mergina.

Į Vilniaus kolegiją Laura Tuomaitė įstojo su aukščiausiais balais ir baigė su pagyrimu.

Studijas rinkosi tarp fizikos ir šokio pedagogikos. Jai imponavo fizikos mokytoja Astra Korsakienė, kurios pamokos būdavo labai įdomios.

„Įstrigo jos žodžiai, kad būčiau gera mokytoja“, - sakė Laura.

Didelę įtaką jai padarė ir auklėtoja, lietuvių kalbos mokytoja Virginija Kalvanaitė.

Dar vienas pavyzdys, kaip reikia dirbti su vaikais, pamatyti patį mažiausią ir labiausiai užsidariusį, būti ne tik paprastu, bet ir dvasiniu vadovu, Laurai yra evangelikų reformatų kunigė Sigita Veinzierl.

„Visas mano bagažas, kurį susidėjau, yra iš Biržų“, - šypsosi Laura, kai kalba apie žmones, padariusius jos asmenybei didžiausią įtaką.

Reprezentuoja šalį

Laurai Tuomaitei domėjimasis tautinėmis tradicijomis yra savaime suprantamas dalykas.

„Reikia žiūrėti globaliai, domėtis viskuo, bet niekada nepamiršti, kas esi“, - sako ji.

Biržietę dažnai galima išvysti įvairiose Vilniaus mieste vykstančiose šventėse. Reprezentacinės išvaizdos mergina dažnai kviečiama į įvairias ceremonijas ir apdovanojimus. Jai tenka nešti vainikus, teikti gėles ir kitus apdovanojimus. Tarkim, Švento Kristoforo statulėlę.

„Vaikystėje visada žiūrėdavau grožio konkursus. Sakydavau mamai, kad juose būtinai dalyvausiu. Praėjusį rudenį pamačiau, kad rengiamas konkursas „Mis Visata“. Užpildžiau anketą“, - apie savotišką avantiūrą pasakoja mergina.

Grožio pasaulis niekada jai neatrodė labai reikšmingas. Į atranką sako nuėjusi pasimokyti ir išbandyti save. Ji iš daugiau nei šimto pretendenčių pateko tarp 20 finalininkių.

Kad gyventi būtų gera

Laura palaiko ir savo sužadėtinio norą siekti karjeros. Ji džiaugiasi, kad abu vertina vienas kito veiklą.

Tą vakarą, kai kalbėjomės, Justinas su grupe pasirodė atrankos į „Euroviziją“ scenoje.

„Kai sako, kad Lietuvoje gyventi blogai, aš sakau – o ką tu darai, kad būtų gerai? Jei kiekvienas iš mūsų bent mažu darbu prisidės, Lietuvoje gyventi bus vis geriau. Per daug myliu Lietuvą. Myliu net tuos, kurie ant jos burnoja. Mes turime labai gilią istoriją, labai ja didžiuojuosi“, - sako Laura.

Jai pritaria Justinas. Jis prisiminė, kaip kartą jam teko bendrauti su kinais. Pasakius, kad Vilniuje smogas, jie pastebėjo, kad lietuviai iš tiesų nežino, kas tai yra.

„Daugelis nevertina, kad Lietuvoje graži ir švari gamta. Jauna šalis, ji progresuoja, politikoje pradeda dalyvauti jauni žmonės. Lietuvoje žmonės rūpi vieni kitiems. Tarkim, Los Angeles, jei neturi pinigų, esi niekam nereikalingas“, - sako Justinas.

Pora kalba apie tai, kad nebūtina versti kalnus ir daryti perversmus. Jei kiekvienas žiūrės, kad sau ir artimiesiems būtų gera, visi eitume į priekį.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje yra blogų dalykų. Tarkim, nesutvarkyta mokesčių sistema.

Tačiau jie įžvelgia ir teigiamų pokyčių, vienas iš jų – prekybos alkoholiu ribojimai.

„Tai veikia. Ne iš karto, reikia ilgesnio laiko – bet veikia“, - įsitikinę pašnekovai.

Tikėti svajonėmis

Lauros svajonėse yra ne tik vadovauti pavieniams kolektyvams. Ji tikisi prisidėti prie respublikinės dainų šventės organizavimo. Svajoja tapti ansamblio vakaro režisiere. Ji tiki, kad kada nors taip ir bus.

Biržuose gyvenantiems jauniems žmonėms Laura Tuomaitė linki nebijoti imtis patinkančios veiklos.

„Jei nori kažko pasiekti, reikia daug dirbti“- sako ji.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto lakraštis "Šiaurės rytai"