Biržuose užaugęs ir šiuo metu sostinėje gyvenantis Tomas Kulbis yra gerai žinomas žmogus žvejų bendruomenėje. Jis - daugkartinis Lietuvos spiningavimo čempionas, pasaulio čempionate Lietuvai atstovavusios spiningavimo rinktinės narys. Nors meškerė ir aistra žvejybai Tomą lydi jau nuo mažų dienų, tačiau jo gyvenime yra ir svarbesnių laimikių nei dar visai neseniai sugautas milžiniškas tunas.

Žvejyba - gyvenimo aistra

Žvejoti būsimasis šalies čempionas pradėjo nuo vaikystės. Šiuo vyrišku užsiėmimu Tomą sugundė dėdė, nes tėvas namus paliko Tomui dar esant labai mažam. Kiek jam buvo metų, kuomet meškerė pirmąsyk atsidūrė rankose, Tomas tiksliai jau nepamena, bet patikina, kad žvejodavo daug, visur ir be paliovos. „Žvejodavau prieš pamokas, po pamokų, o kartais ir jų metu. Turėjau visus žurnalų apie žvejybą numerius. Anuomet jų būdavo net trys. Žvejybinę literatūrą ne tik skaitydavau, bet žinias nuolatos bandydavau pritaikyti ir praktikoje. Gal todėl ir žuvų pavykdavo pagauti, kas dar labiau įtraukė. Žvejyba mane lydi ir dabar“, - pasakoja Tomas.

Iš pradžių aistringas žvejys gaudydavo visas žuvis, bet labiausiai mėgdavo spiningauti. To priežastis elementari - spiningaujant buvo galima pagauti didesnę žuvį. Laikui bėgant plūdinės meškerės vis dažniau būdavo padedamos į šalį ir spiningavimas tapo žvejybine specializacija. Prasidėjo dalyvavimas sportinės žūklės varžybose, iškovotos pirmosios pergalės.

Tiesa, pas Pabiržėje gyvenančią Tomo mamą Laimą Kulbienę kelios plūdinės meškerės kantriai laukia savo valandos. Jos dažniausiai panaudojamos pavasarį, kuomet aplankyti mamos ir švęsti Velykų grįžęs Tomas nepraleidžia progos pažvejoti į Nemunėlį atplaukusių neršti žiobrių

Didžiausia sugauta žuvis - apie 150 kg sveriantis tunas.

Čempiono titulas ir šalies rinktinė

Sukaupta patirtis ir tikslo siekimas lėmė, kad prieš 5-6 metus Tomas pirmą kartą tapo šalies spiningavimo čempionu. Pasak spiningautojo, varžybose sėkmės faktorius egzistuoja, tačiau svarbiausia yra stabilumas, kurį suteikia patirtis ir žinios. „Vienerios varžybos nieko nereiškia, nes jose gali tiesiog pasisekti. Svarbiausia stabiliai gerai žvejoti ir pagauti laimikį visuose etapuose. Jei nuolatos tavo ekipažas ir komanda patenka į geriausiųjų dešimtuką, tai labai realu, kad galutinėje įskaitoje tapsi prizininku ar net čempionu. Konkurencija didelė, čempionate nuolatos rungiasi apie 160 žvejų, kurie sudaro 80 ekipažų“, - spiningavimo čempionato subtilybes pasakojo Tomas.

Jo komanda turi ir generalinį rėmėją - Ispanijos medžioklės ir žvejybos drabužių bei įrangos gamintoją HART – kas palengvina pasiruošimą varžyboms. HART komanda išskirtinė ir tuo, kad joje yra mergina, kuri yra kol kas vienintelė Lietuvoje moteris, kuriai pavyko tapti spiningavimo čempione komandinėje įskaitoje ir nušluostyti nosį daugeliui vyrų.

Tomui tiesiogiai teko prisidėti ir prie Lietuvos spiningavimo sporto istorijos kūrimo. 2006-2007 metais būdamas Lietuvos spiningavimo asociacijos prezidentu jis palaikė susivienijimą su Žemaitijos žvejų lyga ir taip buvo sukurta Lietuvos spiningautojų lyga (LSL). 2008 – 2009 m. biržietis tapo Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentu ir daug prisidėjo, kad šis sportas gautų valstybinį sporto finansavimą, pritrauktų rėmėjų.

Nors Lietuvos spiningavimo čempionu iš Biržų kilęs žvejys yra tapęs kelissyk, tačiau pergalė šių metų komandinėje įskaitoje ir vicečempiono titulas ekipažų įskaitoje suteikė neeilinę galimybę prisijungti prie Lietuvos rinktinės, kuri šių metų rugsėjo mėnesį dalyvavo Rusijoje vykusiame pasaulio spiningavimo čempionate.

„Rinktinės narys ar treneris esu buvęs ir anksčiau, bet šiemet pirmą kartą kaip rinktinės narys dalyvavau pasaulinio masto varžybose. Dėl pasaulio čempionų titulo rungėsi 13 šalių rinktinės, varžybos su treniruotėmis truko 2 savaites. Mūsų rinktinė užėmė 6 vietą.

Lietuvai, kuri yra pasaulio spiningautojų reitingo viršūnėje, toks pasirodymas nebuvo džiuginantis. Tikėjomės prizinių vietų, tačiau koją pakišo kai kurios strateginės klaidos“, - teigė Lietuvos spiningavimo rinktinės narys.

2018 metų pasaulio čempionatas vyks Lenkijoje. Apie patekimą į rinktinę, pasiruošimą ir galbūt pergalę čempionate Tomas pradėjo galvoti jau dabar.

Brangiausias ir svarbiausias Tomo gyvenimo laimikis: dukros Justė su Vilte ir žmona Jolita.

Didžiausia žuvis

Per ilgametę žvejo karjerą Tomui yra pavykę sugauti įvairiausių rūšių ir dydžių žuvų, tačiau tokia, kokia užkibo šį rudenį viešint Tenerifėje, anot Tomo, galbūt bus didžiausia gyvenime. Tomas su dviem latviais ir vienu britu jūroje gaudė tunus. Kapitonui žvejybinį katerį jau pasukus kranto link, jauką griebė didžiulis tunas.

„Jau pirmasis susirėmimas su tunu rodė, kad žuvis gali būti neeilinio dydžio. Pasipriešinimą pajutusi žuvis nėrė tolyn ir iš ritės išsuko apie 700 metrų valo. Nieko negalėjome padaryti, tik stebėjome ir aušinome ritę, kad įkaitęs metalas nenudegintų valo. Meškerę, su specialiu diržu pririštą prie kūno, kas pusvalandį laikėme pamainomis, iš pradžių teko lakstyti po visą katerį“, - įvykių eigą it iš E. Hemingvėjaus apysakos „Senis ir jūra“ dėstė Tomas.

Po pirmų prabėgusių kovos valandų pradėjus leistis saulei laivo kapitonas buvo beprarandąs kantrybę ir jau norėjo nupjauti valą bei keliauti namo. Tačiau keturi žvejai užprotestavo tokį sprendimą, nes anot jų, tokia žuvis užkibti gali tik vieną kartą gyvenime. Kova su jūros galiūnu užtruko keturias valandas, kol visiškai nuvarginta žuvis nebepajėgė priešintis ir per galinį laivo bortą su specialiais kabliais buvo įkelta į laivą.

„Daug žuvų regėjęs laivo kapitonas pareiškė, kad sugautas tunas gali sverti apie 150 kilogramų. Jo žodžiais abejoti pagrindo nebuvo - dviese su kolega negalėjome žuvies pakelti, nors esame ne iš smulkiųjų vyrų“, - pasakojo Tomas.

Žuvis buvo atiduota žvejams, kuriuos per radijo ryšį išvietė laivo kapitonas. Pagal galiojančias vietines žvejybos taisykles, turistai pagautas žuvis privalo paleisti. Anot Tomo, absoliučiai išvargintas tunas jau nebūtų išgyvenęs, o didelės piniginės vertės žuvį dovanai gavę žvejai liko labai patenkinti. Kaip ir kapitonas, kuriam atiteksianti laimikio dalis buvo tarsi papildomas atlygis už viršvalandžius.

Šių metų rugsėjį T. Kulbis (stovi trečias iš kairės) su Lietuvos rinktine dalyvavo Pasaulio spiningavimo čempionate Rusijoje.

Brangiausias gyvenimo laimikis

Apie sugautas žuvis Tomas galėtų papasakoti labai daug, bet svarbiausiu gyvenimo laimikiu ir dovana jis laiko savo šeimą – žmoną Jolitą, dukras Viltę ir Justę, mamą Laimą ir jaunesnį brolį Justiną su šeima. Daug laiko ir nemažai pinigų kainuojantį hobį su šeimos poreikiais suderinti pavyksta, pykčių dėl to šeimoje nekyla. Ispanijos Kanarų salos, Tailandas, Norvegija, Švedija, Indonezija, Tailandas, Lenkija, Rusija, Estija, Švedija – tai šalys, kurių vandenyse yra tekę žvejoti Tomui. Į daugumą šių šalių jis vyko su visa šeima.

„Kai vykstame atostogų, sutariame, kad viena diena bus skirta žvejybai, ir todėl nekyla jokių nesutarimų. Nesu fanatikas, viską aukojantis dėl savo pomėgio. Keletą metų buvau atitolęs nuo aktyvios žūklės, nes to pareikalavo aplinkybės – kėlėmės gyventi į naują būstą, nemažai laiko teko praleisti darbinėse komandiruotėse, likusį laiką norėjau skirti šeimai, tad žvejyba buvo nustumta į šoną“, - sakė tarptautinėje kompanijoje elektros inžinieriumi dirbanti šeimos galva.

Tomo žmona ir dukros, 10-metė Justė ir 13-metė Viltė, nieko bendro su žvejyba neturi. Šeima mėgsta drauge keliauti, važinėti dviračiais, slidinėti, dukros užsiima sportu.

„Kai brolio šeima susilaukė pirmagimio berniuko, nuslūgo nerimas, kad nebus kam perduoti patirties ir sukauptų žvejybinių turtų. Aštuonmetis Ąžuolas jau yra pagavęs lydeką, buvome net išplaukę drauge žvejoti. Esu laimingas, kad su broliu turime stiprų ryšį ir netgi esame kaimynai. Draugaujame šeimomis, mūsų vaikai žaidžia tame pačiame kieme. Tai tikras džiaugsmas“, - sakė Tomas.

Kalbant apie šeimą Tomas kelissyk užsimena ir apie itin brangų žmogų - mamą, kuriai tikrai nebuvo lengva vienai išauginti du sūnus.

Bet šiandien ji dėl sūnų gali būti rami.

Simonas Gudas