Agluonėnuose įsikūręs menininkas tapytojas Henrikas Šurkus įkvėpimo semiasi uostamiestyje, kur išskirtinė gamta. Jo paveiksluose – klaipėdietiški motyvai, nutapyti fachverko stiliumi. „Negaliu pabėgti nuo jūros: nuvažiuoju į uostamiestį ir „užkabina“, – atskleidė menininkas. Jis yra prisilietęs ir prie sakralinių objektų – juos kūrė ar atnaujino.

„Gyvenu Agluonėnuose, tolokai nuo jūros, bet visa „dūšia“ esu prie vandens, – prisipažino H. Šurkus. – Čia įspūdžiai stipresni, „užkabina“. Jis savo galerijoje rodė naujausius paveikslus, užsiminė apie būsimų kūrinių eskizus. Didelio formato tapybos darbus autorius kartkartėmis įdėmiai nužvelgia: laikui bėgant paaiškėja, kad reikia šį bei tą pataisyti. Bet vienas iš jų „Vizija 20“ vasarą jau buvo eksponuojamas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose surengtoje Dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus menininkų parodoje „Vakarų vėjai 20“, skirtoje Nepriklausomybės 30-mečiui.

„Tai savotiška profesionalių regiono menininkų ataskaita visuomenei. Kartu su gargždiškiu skulptoriumi Algirdu Bosu atstovavome Klaipėdos rajonui, – sakė H. Šurkus. – Naujausiame paveiksle „Vizija 20“ perteikiau savo emociją: koks trumpas žmogaus gyvenimėlis... Jis ekspresyvus, parodoje išsiskyrė iš kitų.“

Agluonėniškio menininko kūriniuose – klaipėdietiški motyvai, nutapyti fachverko stiliumi. Tai architektūros stilius, būdingas Klaipėdos seniesiems vokiškiems pastatams. „Senojoje Klaipėdoje per Danės upę buvo viadukas ir traukinukas. O štai juoda dėmė – norėta privatizuoti bokštą – karilioną, todėl taip ir pavaizdavau. O šis paveikslas skirtas švietimui, muzikai“, – atskleidė autorius.

H. Šurkus yra prisilietęs ir prie sakralinių objektų – šiame krašte ne vieną sukūrė ar restauravo. „Mano skulptūrų ir kryžių yra Kryžių kalne, kryžius stovi kaimo kryžkelėje netoli Agluonėnų“, – vardijo menininkas. Jis sakė žymę palikęs ir Veiviržėnų kapinėse.

Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonui kan. Viktorui Ačui paprašius šiemet H. Šurkus atnaujino gipsinę Jėzaus skulptūrą. „Serijinės gamybos gipsinis gaminys buvo labai nukentėjęs: reikėjo sutvarkyti ne tik keliose vietose nulūžusią ranką. Teko taisyti skulptūros formas nugrandant kelis kilogramus kreidos. Ji buvo dažyta, tačiau nusprendėme, kad išraiškingesnė bus balta, nedažyta“, – dėstė menininkas.

Virginija LAPIENĖ