Plačiai išgarsėjusios Gargždų parapijos Šv. arkangelo Mykolo ateitininkų kuopos veikla nutrūko prieš kelerius metus, tačiau buvusios jos narės nepamiršo malonių akimirkų, patirtų šioje katalikiškoje organizacijoje.

Praėjusių metų paskutinio penktadienio vakarą, kaip kadaise, Gargždų bažnyčioje Mišiose vėl giedojo būrelis ateitininkių, kurios savo gyvenimą kuria įvairiuose šalies miestuose bei užsienyje.

Sugrįžo dalintis džiaugsmu

Buvusios Gargždų parapijos ateitininkų kuopos narės panoro susitikti ir vėl giedoti Mišiose savo pamėgtas giesmes. Paskutinį metų penktadienį iš Gargždų bažnyčios per Marijos radiją buvo transliuojama Viešpaties garbinimo valanda, kurioje viešnios vadovavo Rožinio kalbėjimui ir giedojo. Ją girdėjusieji gėrėjosi skambiais balsais.

„Mes atvykome savo noru ir savo malonumui pagiedoti, prisiminti senus laikus“, – prisipažino Eglė Bagdonavičiūtė, būsima turizmo srities specialistė, studijuojanti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. – Labai džiaugiuosi turėdama progą sugrįžti į mylimo miesto bažnyčią ir giedoti su seniai matytomis ateitininkėmis. Nuostabus jausmas – galiu dėkoti Dievui už galimybę patirti jį vėl giedodama Mišiose, dalydamasi džiaugsmu su žmonėmis, iš kurių to mokiausi dar būdama 10 metų.“

Nostalgiški prisiminimai

Ateitininkų kuopos narėmis jos tapo vaikystėje, paauglystėje. Tą penktadienio vakarą po Mišių su buvusia kuopos globėja Kazimiera Sipiene ateitininkų kambaryje, kurioms šis savas iki šiol, susėdo prie arbatos puodelio. Čia sukaupti muzikos instrumentai, kompiuteriai, projektoriai, apranga, fotoalbumai, užsienio lietuvių knygų biblioteka priminė stiprios Gargždų parapijos ateitininkų kuopos veiklą per 23 metus. Nesuskaičiuotų, kiek kartų įvairiuose renginiuose dainavo, giedojo, vaidino, persirengę Trimis Karaliais lankėsi miesto ugdymo, socialinių paslaugų įstaigose ir kitur, be to, keliavo piligrimų keliais, bendravo su kitų parapijų, netgi užsienio, ateitininkų kuopomis. Su buvusiomis ateitininkų kuopos narėmis susitikęs Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas domėjosi, kaip joms sekasi kuriant savo gyvenimą.

„Labai smagu per šventes grįžus į gimtuosius Gargždus ne tik susitikti su šeima, draugais, bet ir tuo pačiu bent akimirkai sugrįžti į savo vaikystę, paauglystę, kai veikla ateitininkų organizacijoje užėmė didžiąją laisvalaikio dalį. Net keista, kaip viskas giliai įsirėžė atmintin: kiekviena giesmė, atsakymai – viskas tiesiog liejasi“, – kalbėjo Vitalija Pundziūtė, kuri, baigusi medicinos biologijos magistro studijas, dirbo Nacionaliniame vėžio institute, genetinės diagnostikos laboratorijoje, o šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose.

Brangus susitikimas

Susirinkusiosioms buvo smagu pasimatyti, pakalbėti, kaip klostosi likimai, kaip jos keičiasi, bet ankstesnės veiklos pamiršti negali. „Kaip gera, kai čia esi visuomet laukiamas“, – džiaugėsi Vitalija.

„Dėkoju Jums, mokytoja Kazimiera, kad visada palaikote ir su šypsena pasitinkate mus mieste ar bažnyčioje. Jūs buvote mūsų širdžių kurstytoja keliauti ateitininkų keliu“, – atskleidė E. Bagdonavičiūtė.

Šiame susitikime dalyvavo ir Aušrinė Rimeikytė, kuri Lidso universitete studijuoja matematiką ir ekonomiką, taip pat Greta Andrejauskaitė, Medicinos akademijos medicinos studijų antrakursė, bei Kristina Liutkutė.

1992 m. įkūrusi Gargždų parapijos Šv. arkangelo Mykolo ateitininkų kuopą tikybos mokytoja Kazimiera Sipienė ją globojo 23 metus. Prieš 4 metus perdavus kitai tikybos mokytojai, šios veikla nutrūko. „Jaunimui patiko ateitininkų ideologijos principai – katalikiškumas, tautiškumas, inteligentiškumas, visuomeniškumas, šeimyniškumas. Ir dabar yra vaikų, norinčių šios veiklos, bet neatsiranda norinčių su jais dirbti“, – kalbėjo buvusi kuopos globėja.

Virginija LAPIENĖ