Ištikimiausi skaitytojai pamena: vaikščiojome „pastoliais“ ir prieš 15 metų, kai administracijos pastato patalpose buvo keičiami langai, naujinamos fasado sienos, dažomos laiptinės. Tąsyk džiaugėmės įrengta Interneto ir periodikos skaitykla, nušvitusia mažąja galerija, vėliau – ir kuklia mokymų klase, į kurią pirmiausia pakvietėme rajono bendruomenės senjorus.

Tačiau ankštos, bibliotekos veikloms nepritaikytos patalpos sunkiai talpino pamažu sunkėjančias knygų lentynas. Dar labiau susispaudę gyveno mūsų vaikučiai – taip nuo seno vadiname savo Vaikų literatūros skyrių, kurio vadovė Jolanta Žvirblytė nesupyksta ir žvirbliuku pašaukta. Kadaise atsikėlę iš senojo pastato, kur liko vaiduoklių pamėgti laiptai į Karlsono palėpę, lietaus nebelaikančios sienos, tarp kurių gyveno ir vaikų numylėtas šinšiliukas Kuzma, mažieji skaitytojai buvo įkurdinti trijuose nedidukuose kabinetuose ir daug metų remonto nemačiusiame koridoriuje.

Teisi ir Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dalia: šio skyriaus darbuotojos gyveno prieblandoje – nuo aukštų senovinių lubų nuleisti šviestuvai menkai gelbėjo ir apniukusią vasaros dieną, ką jau kalbėti apie niūrias rudens sutemas. O prasidėjus lapkričio liūtims, vanduo per kiaurą stogą tekėjo sienomis ir langais, lašėjo ant knygų lentynų.

Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atvykusios kolegės būdavo atviros: jauki, tvarkinga, gėlėse skendinti kaimo sodybos troba. Taip pavadinti neįsižeisdavome ir kantriai laukėme pastato renovacijos, kad biblioteka taptų patraukli jaunimui, jauki senjorams, žaisminga vaikams, saugi, mylinti ir mylima visiems.

Vasarai persiritus į antrąją pusę, persirito per „pusiaują“ ir pastato renovacijos darbai. Paskui juos į renovuotas patalpas – ir visi skyriai, skaityklos, darbo kabinetai su darbuotojais. Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros skyriai įsikūrė savo tikrosiose erdvėse – čia jie ir liks. Vaikų, jaunimo poreikiams skirtos ir buvusios kavinės rūsyje patalpos, kur bus daug erdvės mokslui, kūrybai, pažinimui, gebėjimų tobulinimui. Atsivers interaktyvių technologijų erdvė, fonoteka, kuriai per projektinę veiklą tikimasi įsigyti muzikos įrangos bei instrumentų – pianiną, gitarą, mušamuosius. Specialūs muzikos terapijos užsiėmimai vyks neįgaliems vaikams.

Lankytojų patogumui veiks du liftai. Viso pastato renovacijos darbai bus užbaigti kitų metų rudenį.

Bibliotekos darbuotojai kraustydamiesi neieškojo ir neprašė pagalbos „gatvėje“. Jie patys rūpestingai gabeno baldus, įrangą, knygų fondus, saugodami baltumu švytinčias laiptinių, skaityklų, kabinetų sienas ir grindis, naujas stiklo duris, patogiai įrengtas sanitarines, pagalbines patalpas – kiekvieną fojė nišą, laiptų turėklą, ką tik įsigytas knygų lentynas, sėdmaišius, kitą inventorių.

Labai norisi tikėti, kad su tokiu pačiu rūpesčiu, gebėjimu džiaugtis ir tausoti kiekvieną baltą bibliotekos sienų, grindų ir palangių lopinėlį, didžiuotis jiems skirtomis naujomis patalpomis ir naujutėle kompiuterine įranga čia „šeimininkaus“ ir jaunieji mūsų lankytojai – moksliukai, būsimieji programuotojai, išmaniųjų technologijų žinovai, taip pat ir humanitarai, knygos bičiuliai ir amžinieji romantikai.

Norisi tikėti, kad praeityje liko padaužų paauglių siautėjimai rūbinėje ir laiptinėse su išdaužytomis sienomis, sulaužytomis durų rankenomis, aprūkusiomis nuo deginimo lubomis, supjaustytais minkštasuoliais, kur įsitaisęs jaunimėlis gliaudydavo saulėgrąžas.

Tikėkime, jog tai – liūdna praeities patirtis. Juk įžengus į balta šviesa, jaukumu spindinčias, pažangias technologijas ir puikias sąlygas mokslui, kūrybinei veiklai ir poilsiui siūlančios bibliotekos patalpas turėtų užgimti pasididžiavimo, patriotizmo jausmas. Nes tai – mano! Tai – jūsų biblioteka ir visi čia sukaupti mokslo, pažangos, išminties turtai yra skirti jums. Įženkime į šį šviesų rūmą švariomis mintimis ir kojomis.

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė