Arnoldas Vydmantas fotoaparato iš rankų nepaleidžia beveik niekada. Reginos Genienės nuotr.

Fotografą Arnoldą Vydmantą pažįsta daugelis tauragiškių, nes jis daugiau nei dešimtmetį intensyviai fotografuoja įvairius renginius, išskirtinius kadrus įamžina miesto gatvėse ir gamtoje. Prieš keletą dienų jo darbų paroda „Karo užgrūdinti, likimo suvienyti“ atidaryta Tauragės kultūros rūmų konferencijų salėje. Parodą lankytojai apžiūrėti galės visą kovo mėnesį.  

Tai pirmoji Arnoldo fotografijų paroda, surengta gavus pasiūlymą iš Tauragės Afganistano karo veteranų sąjungos. Keletą metų jis kartu su jais vykdavo į sąskrydžius ir įamžindavo karo veteranų susitikimus. Kariuomenės išvedimo iš Afganistano 30-ųjų metinių minėjimui, vykusiam vasario 24 dieną, A.Vydmanto buvo paprašyta padėti organizuoti parodą.

– Iš maždaug 10 tūkstančių nuotraukų atrinkau 90, kuriose perteikiamos įvairios kariavusiųjų Afganistane prisiminimų, žuvusiųjų pagerbimo ir turiningo bendravimo emocingos akimirkos. Man reikėjo ne tik savo, bet ir pačių karo veteranų kurtas fotografijas paruošti eksponavimui parodos dalyje „Lietuva ir Afganistanas“. Tai atsakingas darbas, bet labai malonus, jį atlikdamas kaifuoju, – kalbėjo A.Vydmantas.

Pasak Arnoldo, parodos atidarymo metu jam šiurpuliukai perbėgo per visą kūną, tai buvo džiugi akimirka, nestigo ir jaudulio renginio metu sakant kalbą. Tačiau jis to nesureikšmina, ateityje tikisi surengti Tauragės unikalumą atskleidžiančią parodą. A.Vydmanto įsitikinimu, geriau organizuoti mažiau parodų, bet jos privalo būti kokybiškos.

Išgirdęs daug tragiškų Afganistane kariavusių žmonių istorijų, fotografas susidomėjęs šia tema perskaitė dvi Zigmo Stankaus knygas: „Miražai“ ir „Kaip tampama albinosais“. Pastaroji dar vadinama kitos epochos „Dievų mišku“. Joje įspūdingai aprašomi su sovietine kariuomene į Afganistaną patekusių jaunuolių likimai, jausmai ir išgyvenimai, todėl Arnoldas jas rekomenduoja perskaityti kiekvienam – šios knygos esančios tikros emocinės bombos.

Prisimindamas fotografavimo pradžiamokslį, A.Vydmantas savo didžiuoju mokytoju įvardijo „Santakos“ muziejaus direktorių Romualdą Vaitkų, didelį dėkingumą jaučia ir fotografams Renaldui Malychui, Sigitui Kancevyčiui bei Eugenijui Kavaliauskui. Fotografavimo paslapčių Arnoldas sėmėsi ne tik iš jų, mokėsi įvairiuose seminaruose, iki dabar gilinasi į šią meno sritį individualiai, nes savo gyvenimo be fotografijos nebeįsivaizduoja. Jaunas fotografas myli Tauragę ir jos gyventojus, todėl stengiasi juos kokybiškai įamžinti, už meniškus kadrus jam daugybę kartų dėkojo individualių švenčių organizatoriai.

Regina GENIENĖ