Rubrika

Fotomenininkas A.Aleksandravičius: fotografas turi aukoti ir aukotis

Fotomenininką, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Algimantą Aleksandravičių daugelis pažįsta kaip vieną garsiausių Lietuvoje portretistų. Tačiau pastaraisiais metais parodų salėse ar knygynuose jis atsiskleidžia kaip menininkas, įamžinantis Lietuvos poetiškumą. Poezijos netrūks ir menininko darbų parodoje „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“, kuri bus atidaryta Anykščių meno inkubatoriuje per rugpjūtį vyksiantį jubiliejinį, 10-ąjį, bardų festivalį „Purpurinis vakaras“.

Jūsų meilė kitiems menams – akivaizdi. Kaip tie menai ir fotografija sugyvena jūsų viduje?

Norint sukurti gerą fotografiją, privalu domėtis kitais menais. Jokia paslaptis, kad fotografijos mokiausi iš filmų, iš tokių režisierių kaip Mikelandželas Antonionis ir kitų kūrėjų, panašių į jį.

Savo parodą atidarote per bardų festivalį, kuriame taikiai gyvena muzikos, poezijos ir teatro mūzos. Kuri iš jų pirmoji pasibeldė į jūsų duris?

Kaip ir į daugelio, matyt, muzika. Per motinos dainuojamas lopšines.

Ar bardų muzika, dainuojamoji poezija kaip nors neakivaizdžiai užsuka į jūsų sielos namus?

Gera poezija, kurią pateikia geras muzikantas, abejingų nepalieka. Vytautui Kernagiui reikia padėkoti, kad daugybė žmonių sužinojo apie mūsų poetus – Sigitą Gedą, Marcelijų Martinaitį, Dalią Saukaitytę. Jo dainos ne vieną skatino paimti poezijos tomelį. Bardai yra svarbūs mano jaunystei, taip pat ir mano, kaip menininko, formavimuisi.

Gal pats grojate kokiu instrumentu?

Grojimu to nepavadinčiau, tiesiog turiu gitarą ir ją šiek tiek eksploatuoju.

Kodėl pasirinkote ne muziką, o fotografiją?

Ne aš pasirinkau fotografiją, o ji mane. Be išlygų tikiu Dievo buvimu, manau, tai jo sumanymas pasiūlyti būdą, kaip išsipūliuoti mano sielai.

Įtariu, kad iš muzikos jums artimiausias džiazas, juk improvizacijos nestinga ir jūsų nuotraukose...

Ko gero, džiazas, jei kalbame apie gospelo muziką. Joje daug gaivumo, laisvės, improvizacijos, ekspresijos, nuoširdumo ir tikėjimo. XX amžiaus pradžios fotografas Janas Bulhakas yra pasakęs: geras fotografas vienu metu turi būti ir žynys, ir aukuras, ir auka. Kitais žodžiais tariant, turi daug išmanyti, aukotis ir aukoti.

Jūsų parodoje „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“ po nuotraukomis – ypatingi parašai. Tokius parašyti gali tik žmogus, vertinantis poeziją.

Gerą poeziją dievinu! Lietuva yra poetų kraštas. Su meile tariu: Sigitas Geda, Donaldas Kajokas, Antanas Kalanavičius, Marcelijus Martinaitis, Jonas Strielkūnas, Algimantas Mackus. Jų poezija manyje tarsi sudygusi. Džiaugiuosi, kad ir nauja sėja į mano sielą rausiasi: Rimvydas Stankevičius, Gintaras Bleizgys. O kiek dar nepaminėjau žodžio meistrystei užgimusiųjų...

Gal galime tikėtis jūsų eilėraščių knygos?

Niekada nelaikiau ir nelaikau savęs rašančiu. Mano parašai po fotografijomis – tik vaizdo ir mano būsenos įvardijimas. Skauda, gelia ir nežinau, kas Tai...

Jūsų albumų serija apie Lietuvos regionus – išskirtinis įvykis šalies kultūros gyvenime. Kas Lietuvoje jus stebino, gal glumino? Ar visada žinodavote, ko ieškote?

Mane Lietuva stebina lygumomis ir kalvelėmis, rūkuose telkšančiais vandenimis, žmonių giesmėmis ir raudotuvėmis, ramybe ant pagerbtųjų kapelių, motinomis, besidžiaugiančiomis vaikais, ir savo valstybės istorija besididžiuojančiais vyrais.

Iš anksto žinodavau, ką noriu nufotografuoti, ir tam ruošdavausi.Domėjausi regiono istorija, ten gyvenančiaisiais ir iš ten kilusiaisiais. Nemažai buvo ir improvizuotos, gatvės fotografijos. Taip pat stabtelėdavau pamatęs Dievo siunčiamą vakaro ar ryto neišpasakyto grožio vaizdą, gyvulėlį, paklydusį savo buitiniuose pamąstymuose. Na, o kur dar debesys, visu dangum užgriuvę!

Stanislovas Žvirgždas mano ciklą apie Lietuvos regionus yra įvardijęs kaip Algimanto Aleksandravičiaus sukurtą Lietuvos epą. Literatūroje mes jo neturime, tai dabar, pasak jo, turėsime vaizduose.

Ar jūsų paroda Anykščiuose skirsis nuo tų, kurios eksponuotos kitose salėse?

Mano parodoje 10-ajame bardų festivalyje „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose norom nenorom atsiranda paralelių su bardais: jie – muzika ir žodis, aš – fotografija ir žodis. Jausmas toks, lyg tapčiau bardu vizualinėje plotmėje. Norėčiau, kad suskambėtų.

Anykščių menų inkubatoriuje – menų studijoje nuo rugpjūčio 18-osios iki rugsėjo 8 d. bus eksponuojama Lietuvos fotomenininko A.Aleksandravičiaus darbų paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“. Į parodos atidarymą, kuris vyks rugpjūčio 18 d. 15 val., atvyks ir pats menininkas.

VL