Ne ta kultūros bitė, kuri dūzgia pririšta prie ne viso etato
Artistui ir dailininkui, šiaip linksmam žmogui Vaidui Pračkailai, sukūrusiam Apolionijos Zizirskienės personažą, lapkričio 13-ąją sukaks 60! Jis ir tėvas, ir dziedulis, ir močiutės, kuri taip pat Vaida, vyras. Jo didžiausias užgyventas turtas – dukra Vylūnė, gyvenanti Alytuje, dukra Vijolė – Krokialaukyje, kuri ir padovanojo seneliui anūkus Smiltę ir Jorį. Ir sūnus Vainius, jau porą metų gyvenantis Anglijoje.
Lietuvoje garsaus humoristo gyvenamoji vieta – ne sostinė ar kitas didmiestis, o Krokialaukis. Savo talentu sužibėjęs Lietuvoje ir už Atlanto, ten du kartus buvojo ir šauniai pasirodė, V.Pračkaila, ach, kaip retai jis bendrauja su Krokialaukio žiūrovų auditorija! Jis ne ta kultūros bitė, kuri dūzgia ir verpia pririšta prie ne viso etato. Vaidas pasirinko laisvo kūrėjo statusą ir, regis, dalyvaudamas įvairiuose projektuose, iš televizijos ekranų, su dainom ir pakvailiojimais keliaudamas po Lietuvą, jis juokaus iki didelės pensijos. Beje, pensiją, pasak Apolionijos Zizirskienės, ne tik užsidirbti, bet ir užsijuokti nežmoniškai sunku.
Turėjo savo lėlių teatrą, „Mašenkai ir lokiui“ parašė scenarijų
V.Pračkaila gimė Šakių krašte, Griškabūdyje, tad taisyklinga ir graži lietuviška kalba jam buvo nuo lopšio dovanota. Vaidas turi vyresnį brolį Eduardą. Mama Elena dirbo įvairius darbus, ilgiausiai – kasininkės, tėvas Stasius, kažkodėl visi jį vadino Edmu – Edmundu, dirbo zootechniku, turėjo daug gabumų, grojo, gerai piešė. Vaidas tėvo neteko mokydamasis antroje klasėje.
Mažiukas Vaidukas buvo tikras išdaigininkas. Būdamas penkerių metų džiovindamas malkas net senelio daržinę supleškinęs, šį faktą pažymi visi jo biografai. Mokykloje guvus berniukas rado kur reikštis: lankė dramos ir choreografijos būrelius, tik į chorą buvo prievarta įrašytas. Septintoje klasėje vaikiukas jau turėjo savo lėlių teatrą, „Lapės ir gervės vaišes“ kaimynų vaikams suvaidino, o „Mašenkai ir lokiui“ pats parašė scenarijų ir jau mokykloje spektaklį surengė.
– Baigęs aštuonias stojau į Kauno Stepo Žuko dailės technikumą, bet neišdegė, teko baigti vidurinę, – pasakojo V.Pračkaila. – Po vidurinės norėjau studijuoti dailę, tačiau išsigandau stojamųjų – tiksliųjų mokslų – matematika išgąsdino. Tapau mokytoju, anais laikais tai buvo įmanoma. Jankų aštuonmetėje mokykloje mokiau vaikus piešimo, braižybos ir fizinio lavinimo, – prisiminė senas biografijos istorijas Vaidas. – Pirmaisiais metais nesisekė, nes įvairūs tikrintojai nepasitikėjo mokslų nebaigusiu geltonsnapiu. Antraisiais darbo metais „atsirišo“ maišas, sulaukiau pagyrų ir įvertinimo, net operetę „Batuotas katinas“ su vaikais buvau pastatęs. Sakyčiau, kad aš ne tik buvau mokytojas, bet ir vaidinau jį, stengdamasis mėgdžioti geriausius savo mokytojus.
Be diplomo, toks mokytojas karjeros nepadarys. Vaidas įstojo į Pedagoginį institutą, kur pasinėrė į su menu susijusias medžio ir stiklo apdorojimo technologijas, baigė pirmą kursą, bet tolesnius mokslus nutraukė – neperžengė matematikos slenksčio...
V.Pračkaila, nors netapo tikru dailininku, visą gyvenimą piešė, tapė, ne kartą pelnosi duoną iš apipavidalintojo amato, nors darbo knygelėje būdavo įrašoma, kad dirba dažytoju. Didžiausias jo piešėjo įvertinimas – dailės darbų paroda Seime, kur vieną jo paveikslų nupirko… Algimantas Salamakinas.
Apolionijos tautiniai sijonai ne vienam apuokui susuko galvą
V.Pračkaila išgarsėjo pasirinkęs sielos draugę Apolioniją Zizirskienę, kuri sudvejino jo gyvenimą. Todėl, kalbant apie V.Pračkailą, be išlygų minima jo sukurta herojė A.Zizirskienė. Šio personažo šmaikštus liežuvėlis, asmeninis žavesys ir tautiniai sijonai ne vienam apuokui susuko galvą – koks senbernis ar našlys nenorės turėti sau tokios šaunios moteriškės!
Tačiau ilgainiui televizija padarė savo. Išryškino, kas slepiasi po Apolionijos sijonais, ir įkyriems katinų morčiaus entuziastams teko pabrukti uodegas.
– Artistė Apolionija ištikima tik man, net žmona kartais jai pavydi, – prisipažįsta Vaidas.
Apolionija daug jaunesnė už sukaktuvininką. Vaido antroji pusė atidžiai sekė A.Zizirskienės karjerą, buvo pagrindinė šio personažo kritikė, padėjusi scenos damai Lietuvos politinių įvykių sūkuryje nepaslysti ant virtos bulvės lupenos.
– Baigęs vidurinę niekad nebuvau palikęs scenos: vedžiau ansamblio „Forte“, kur grojo brolis, programą, net „prasimušiau“ iki Šakių liaudies cirko konferansjė. Tada ir aptikau Apoloniją Vytautės Žilinskaitės humoreskoje „Vacy“, ir iškart ją pasigavau, tik suminkštindamas – Apolionija, – pasakojo V.Pračkaila. – Pradžioje Apolioniją vaidinau tik skarele apsirišęs. Jai peno ieškojau kasdieniame gyvenime, pats rašiau ir versdavau įvairius rusų humoristų kūrinius, „gaudydavau“ anekdotus. Kai publika dėl jos pradėjo alpti, patriotiškai nusiteikusią moteriškę tautiniais drabužiais apvilkau.
Į didžiąją sceną Apolionija išplaukė V.Pračkailai jau gyvenant Dzūkijoje, kai jis pasirodė Kaune šmaikštuolių konkurse, užmezgė ryšius su Lietuvos humoro grupėmis „Alergija“, „Geras oras“, Klarku, Zakarausku ir kitais. Pakviestas dalyvauti „Durnių maršo“ pasirodymuose, savo Apolionijai gavo ir Zizirskienės pavardę, ją „prisegė“ aktorius Vytautas Grigolis.
V.Pračkailos Apolionija bevaidindama jau sunešiojo tris komplektus tautinių drabužių, ant jos veido buvo išteptas ne vienas puodas grimo, o lūpų dažus Vaidas su Apolionija iki šiol valgo perpus.
Tokia proga, 60-metis, pasmalsavau, ką dabar veikia garsioji šmaikštuolė.
– Apolonijai labai gerai nusisekė daugybė įvairaus masto radijo, televizijos, kino, koncertinių bei asmeninių projektų. Šiuo metu mano Apolionija kartu su grupe „Vaje“ , kurioje groja ir dainuoja Martynas Pakulis bei Romas Bubnys, atnaujino programą ir, kaip aš sakau, su gera muzika, dainom ir pakvailiojimais toliau linksmina visus, kas tik to linksmumo geidžia, – išduoda paslaptį V.Pračkaila.
Jurgis KOCHANSKAS