Kartu su Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, VšĮ „Archeoheritas“ bei Vilniaus puodžių centro atstovais 27 rajono mokyklų moksleiviai penkias dienas vykdė archeologinius tyrimus ir žvalgymus Ukmergės piliakalnyje bei Pilies parke.

Mokslinio pažinimo tikslais georadaru ir gręžiniais vykdytų tyrimų esmė buvo surinkti pirminę informaciją. Ji – apie piliakalnio stratigrafiją (geologijos šaka, tirianti žemės plutą sudarančių uolienų sluoksnių susiklostymo seką, jų savitarpio santykį erdvėje ir santykinį amžių). Taip pat – pabandyti nustatyti Pilies parke XV–XIX a. stovėjusios mūrinės pilies vietą.

Moksleiviams skaitytos paskaitos apie neinvazinius archeologinių tyrimų metodus ir jų teikiamas galimybes, stovyklautojai turėjo galimybę pamatyti, kaip tai atliekama, patys pabandyti gręžti gręžinius.

„Medinė pilis ant Ukmergės piliakalnio tikriausiai stovėjo, nes ir pats piliakalnis būtent tam galėjo būti suformuotas. Tačiau kol kas nerasta jokių tos pilies liekanų – georadaras medienos fragmentų neužfiksavo. Jei kas ir išliko, tai greičiausiai būtų galima pamatyti tik archeologinių tyrimų metu, parenkant tikslingiausias vietas bei atliekant detaliuosius tyrimus.

Pilies parko teritorijoje vykdyti pilies paieškas tikrai padėtų detalūs istoriniai (archyvų) tyrimai“, – birželio mėnesį atliktų tyrimų rezultatus apibendrino humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas Rokas Vengelis.

Neseniai atsiųstoje jo pažymoje užsimenama ir apie minėtų tyrimų ir žvalgymų metu rastus radinius Ukmergės piliakalnio aikštelėje. Čia po žemės sluoksniu aptikta keletas kaulų fragmentų, iš kurių galima spręsti, kad kaulinė medžiaga šiame sluoksnyje yra išsilaikiusi labai gerai, nesuirusi. Taip pat buvo aptikta viena žiestos keramikos su žalia glazūra šukė, kuri priskiriama XVII a.

Daiva ZIMBLIENĖ