Penktadienį, vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dieną, šalyje nuaidėjo bažnyčių varpų skambesys. Kėdainių miesto ir rajono bažnyčių varpai taip pat vieningai suskambo, prisijungdami prie vieno svarbiausių jubiliejaus akcentų – varpų sąšaukos „Gloria Lietuvai“.

Lietuvos gimimą liudijantys varpai gausti ėmė 12:30 val. – tą pačią minutę, kuomet lygiai prieš šimtą metų 20 Lietuvos Tarybos narių pasirašė nutarimą, paskelbtą Lietuvos Nepriklausomybės Aktu.

Pirmieji suskambėjo ypatingą istorinę reikšmę turintys varpai – Kauno karo muziejuje esantis Laisvės varpas, kurį 1919 metais padovanoję Amerikos lietuviai, ir Trakuose esantis, specialiai išlietas šimtmečio varpas. Paskui juos skambėti pasileido kitų Lietuvos bažnyčių varpai, o šis jų skambesys truko tris minutes.

„Gloria Lietuvai“ – daugiau nei tris minutes trukusi varpų sąšauka. Tai – didelis projektas, kurio metu istorikai atrinko šimtą vertingiausių, svarbiausių ir įdomiausių šalies bažnyčių varpų.

Jų skambėjimo garsas buvo įrašytas, o pagal tai sukurtas muzikinis kūrinys.

Įrašymo darbai užtruko ilgiau negu pusmetį, mat viena komanda įrašinėjo varpų skambesį,o kita fiksavo pro varpinių langus atsiveriančius peizažus, vaizdus, kaip Lietuva atrodo vasarą, rudenį ir žiemą.

Tarp atrinktų varpų pateko ir trys Kėdainių krašto varpinėse esantys. Tai – Kėdainių Šv. Juozapo, Josvainių Visų Šventųjų ir Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčių varpai.

Bendras daugiau nei šimto šalies bažnyčių varpinėse esančių varpų skambesys, virtęs audio ir vizualiniu kūriniu, jau išvydo dienos šviesą.

Vasario 16-ąją jo premjera įvyko koncerte „Gloria Lietuvai“, kuris vyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Justina ŠVEIKYTĖ