Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kodėl italų režisieriaus P. Sorrentino filmai nepalieka abejingų?

Vieni kino kritikai jį aukština, kiti – jo nekenčia, o italų režisierius Paolo Sorrentino tik džiaugiasi, kad apie jo filmus kalba. Už „Oskarą“ pelniusį „Didį grožį“ (La Grande Bellezza, 2013) režisieriui Romos meras suteikė miesto garbės piliečio apdovanojimą, o štai už populiarų serialą „Jaunasis popiežius“ P. Sorrentino užsitraukė Vatikano ir visos Katalikų bažnyčios nemalonę.

Nuo sausio 4 d. Lietuvos kino teatruose rodomas naujausias režisieriaus filmas „Silvio“ (Loro, 2018) apie Italijos politiką Silvio Berlusconi irgi nepalieka abejingų. Kuo žiūrovus taip žavi kino genijumi vadinamo režisieriaus darbai?

Kadras iš rež. Paolo Sorrentino filmo „Silvio“ (Italija, Prancūzija, 2018 m.).
Kadras iš rež. Paolo Sorrentino filmo „Silvio“ (Italija, Prancūzija, 2018 m.).

Įspūdingi vaizdai

P. Sorrentino filmais žavisi net ir reikliausi estetai. Sodrių spalvų persotinti filmų kadrai lyginami su italų renesanso dailininko Caravaggio spalvų palete. Už tai esame dėkingi ilgamečiam režisieriaus bendrakeleiviui Luca Bigazzi, filmavusiam beveik visus P. Sorrentino filmus. Kadangi kuriant serialą „Jaunasis popiežius“ Vatikanas neleido filmuoti serialo savo valdose, režisierius ir jo komanda visus interjerus perkūrė filmavimo studijoje.

Po premjeros Toronto kino festivalyje kino kritikai negailėjo komplimentų L. Bigazzi už jo sukurtą kinematografiją filme „Silvio“.

„Operatoriaus kinematografija – įstabių spalvų, nuogo malonumo ir vojerizmo kaleidoskopas. Tai vienu metu yra troškimo ir bjaurios tuštybės vizija“, – rašo portalo „CineVue“ kritikas.

Groteskiški veikėjai Režisierius neslepia savo susižavėjimo grotesku. Net ir patys charizmatiškiausi, turtais pertekę veikėjai P. Sorrentino filmuose vaizduojami per ironijos prizmę. „Man atrodo, mums visiems tai patinka, – teigė režisierius. – Jeigu žiūrėtume, kaip šoka geriausia pasaulyje balerina, ir staiga ji sukluptų, mes visi prisimintume jos klaidą, o ne nuostabų jos šokį. Aš laukiu, kol žmonės suklups.“

Ne išimtis ir naujausio P. Sorrentino filmo „Silvio“ pagrindinis veikėjas. Silvio Berlusconi, prabangių vilų ir gražių merginų apsuptyje gyvenantis politikas, režisieriaus akyse tampa silpnybių valdomu pagyvenusiu vyru.

Tik paties sukurtos istorijos

P. Sorrentino pripažįsta, kad jį ne itin domina dirbti su kitais scenaristais: „Prieš tapdamas režisieriumi aš buvau scenaristas, todėl negalėčiau įsivaizduoti, kad kas nors kitas rašytų scenarijų mano filmams.“

Tiesa, kartais jis dirba su rašytoju Umberto Contarello, su kuriuo juodu atrado bendrą rašymo metodą. Aistrą rašymui patvirtina ir P. Sorrentino parašyti du romanai „Kiekvienas turi teisę“ (Hanno tutti ragione, 2011) ir „Nesvarbūs aspektai“ (Gli aspetti irrilevanti, 2016).

Rekomenduojami video