Šiauliuose gyvenanti kompozitorė, atlikėja ir muzikos pedagogė Laura Remeikienė kuria lyriškas, nuoširdžias dainas. „Paukštis ir žuvytė“, „Tuk tuk, širdele“, „Sparnai gerumo“, „Mano meilė liū“, „Trys tylios eilutės“, „Ką aš padariau“ – šios ir daugelis kitų jos dainų skamba ne tik per radiją ar televiziją , bet yra daugelio Lietuvos mokyklų bei darželių dainuojamajame repertuare. Muzikinių hitų autorė vadovauja savo įkurtai Lauros studijai, taip pat yra neformaliojo ugdymo-muzikos mokytoja ekspertė  Rasos progimnazijoje bei moko studentus Šiaulių universitete. „Muzikuoti man – didžiausia laimė,“ – teigia kūrėja.

Lemtingasis „Dangus“

Lauros muzikinė karjera – netipiška. Prieš keturiolika metų plačiajai publikai nežinoma muzikos mokytoja iš Šiaulių išgarsėjo muzikiniame realybės šou „Dangus“. Iš anksto neplanavusi ir neturėdama didelių lūkesčių paskutinę registracijos dieną sūnaus paraginta ekspromtu užpildė atsitiktinai žurnale rastą anketą ir išsiuntė į Vilnių. Švelnaus balso savininkė pateko į populiarų televizijos projektą ir buvo vyriausia tarp šešiolikos finalistų, kurie 40 dienų buvo uždaryti patalpoje ir nuolat stebimi kamerų bei televizijos žiūrovų gyveno, bendravo, mokėsi naujų dainų, repetavo, koncertavo... Laurai puikiai sekėsi, ją pastebėjo žiūrovai.

„Dangus“ buvo mano pirmoji rimta muzikinė patirtis. Bet ir iki šio projekto visas mano gyvenimas daugiau ar mažiau buvo persmelktas muzika. Vaikystės metai Rėkyvoje, vėliau – Šiauliuose prabėgo šurmulingai – laksčiau dviračiu, šaudžiau iš „ragatkės“, žaidžiau futbolą, tinklinį bei kitus berniukiškus žaidimus, bet drauge buvau kiemo vaikų vadovė, koncertų daugiabučio namo gyventojams režisierė ir solistė. Mano scena buvo didžiulis elektros stulpas, apkarstytas paklodėmis, o mikrofonas – dviračio pompa. Žiūrovai sėdėdavo ant atsineštų pagalvių. Vėliau baigiau „Juventos“ vidurinę mokyklą su sustiprintu muzikos mokymu, įstojau į Klaipėdos konservatoriją, kur studijavau chorinį dirigavimą, paskui baigiau Šiaulių pedagoginį institutą, kur mokiausi muzikos mokytojos specialybės. Kurį laiką dirbau muzikos mokytoja, vėliau vedžiau renginius vaikams, režisavau koncertines programas. Ir visą laiką kūriau dainas, bet jos ramiai gulėjo namų fonotekoje. Tik „Danguje“ pradėjau realizuoti savo kūrybinius sumanymus. Ten sutikau puikių žmonių, kurie mane padrąsino, įvertino, iš arti stebėjau šou pasaulio užkulisius ir sėmiausi patirties“, – kūrybinės karjeros pradžią prisimena kompozitorė.

L. Remeikienė dainuoja su Kastyčiu Kerbedžiu.

Sėkmingi „Chorų karai“

Sėkmingai pasirodžiusiai televizijoje kukliai kūrėjai tarsi išaugo sparnai – įgijusi daugiau pasitikėjimo, ji pradėjo koncertuoti ne tik su savo auklėtiniais, bet ir dainuoti solo bei su populiariais atlikėjais: legendine grupe „Vairas“, Romu Dambrausku, Inga Valinskiene ir kt. Ir vėl neatsispyrė televizijos traukai.

„Man ypač patiko žiūrovų pamėgtas ilgalaikis nuostabus TV3 projektas „Chorų karai“. Didžiausius linkėjimus siunčiu jo prodiuserei Neringai Kavaliauskienei. Jeigu ne ji, tikrai nebūčiau pajutusi viso šių muzikinių karų žavesio ir azarto. Neringa ilgai įkalbinėjo mane būti Šiaulių choro „Chameleonas“ generole – ir įkalbėjo. Labai džiaugiuosi šia patirtimi, nors teko gerokai išjudinti savo smegenis ir visokio plauko gebėjimus, kad puikiai pasirodyčiau su choru ir garbingai atstovaučiau savo miestui. Mūsų choras – dabar jau „Mažasis Chameleonas“ – gyvas iki šiol, tiesa, sąstatas mažesnis ir pasikeitę dalyviai, bet iki šiol koncertuojame įvairiuose Lietuvos miestuose su autorine teatralizuota dainų programa“, – džiaugėsi Šiaulių choro generolė.

L.Remeikienė dažnai koncertuoja su Rolandu Janušu bei legendine grupe „Vairas“.

Dainos gimsta ir sapnuose

Dainas kompozitorė kuria sėdėdama prie fortepijono, bet dažnai jos suskamba galvoje visai netikėtai: einant gatve ar geriant kavą. Ne veltui pirmasis jos albumas vadinosi „Pažadai kavos puodukui“, kuris išėjo trigubas – į jį kūrėja sudėjo sudėjo daugiau nei trisdešimt dainų.

„Kartais užtenka giliai įkvėpti – ir turi žodžius, melodiją... Kartais tiesiog ieškai, lauki, stringi. Arba atsikeli ryte ir galvoje suskamba nauja daina tiesiog iš sapno gilumos. Kūrybos procesas tuo ir įdomus, kad nebūna vienodų situacijų, negali nuspėti, apkaičiuoti, numatyti. Viskas vyksta pakankamai mistiškai. Tiesiog privalai būti imli ir jautri aplinkai – girdėti, matyti, priimti , koduoti, dėlioti... Na, o šios emocijų karuselės verpete pagaliau gimsta daina“, – taip kūrybos procesą apibūdina kompozitorė.

Laura daug kuria vaikams – išleido net aštuonias muzikines knygas mažiesiems: du muzikinius autorinių žaidimų albumus „Žaidžiame dainą“,kur muzika derinama su judesiu, taip pat keturis vaikų dainų albumus „Dovanoju dainelę“ bei „Padainuokim ir pašokim“ ir „Šimts pipirų“. Lauros muzikinė produkcija vaikams labai paklausi – jos dainas dainuoja šalies mokyklų, darželių vaikų ansambliai bei chorai. Šiuo metu kompozitorė ruošia naują, jau trečią, „Žaidžiame dainą“ albumą. Atlikdami šiuos muzikinius žaidimus mažieji ne tik dainuoja, bet ir žaidžia, šoka. Netrukus kūrėja žada išleisti ir naują kompaktinę dainų plokštelę suaugusiesiems.

Įkūrė Lauros studiją

Jau daugiau nei dešimt metų gyvuoja L.Remeikienės muzikinė Lauros studija, kur po pamokų ar studijų mokytis muzikos renkasi šiauliečiai nuo trejų iki dvidešimties metų.

„Neužfiksavau tikrosios Lauros studijos gimimo datos, nes viskas vyko palengva, neforsuojant. Tiesiog man visada patiko būti su vaikais, mokytis iš jų ir mokyti juos, kurti , jausti muziką, muzikuoti, ritmingai judėti. Nebūtinai visi turi tapti muzikos profesionalais, tačiau gyvenimas su muzika labai praturtina, pagražina žmogaus gyvenimą. Dar viena priežastis, kodėl subūriau vaikus į studiją, buvo mano dainų bagažas. Kiekvienais metais parašau po keliolika dainų ir autorinių muzikinių žaidimų vaikams, todėl norisi tuos kūrinius atlikti gyvai. Vaikai noriai dainuoja mano dainas, mes dažnai koncertuojame mokyklų, darželių šventėse, miesto renginiuose, festivaliuose, dalyvaujame labdaringoje veikloje: projektuose „Maltiečių sriuba“, „Gelbėkim vaikus“, paramos projekte žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, ankstukų projekte. Su savo auklėtiniais man svarbu palaikyti ryšius kaip šeimoje – kad vaikas būtų draugas. Dažnai su vaikais padainuoti prisijungia ir jų tėveliai. O pastaruoju metu ypač suaktyvėjo suaugusiųjų noras muzikuoti ir atsipalaiduoti po darbų. Man tai nepaprastai svarbu. Leisti laisvalaikį su muzika yra ypatingas užsiėmimas. Tai vaistas sielai. O galimybė būti vaikų ir jaunimo apsuptyje – geriausias jaunystės eliksyras“, – tikina muzikos pedagogė.

Laura vadovauja Šiaulių chorui „Mažasis Chameleonas“.

Apdovanota už dainų tekstus

Kompozitorė pati kuria savo populiarių dainų tekstus ir melodijas. Šiais metais šiaulietė gavo radijo stoties „Lietus“ apdovanojimą „ Aukso lašas“ kaip geriausia metų tekstų autorė.

„Esu savo tekstų ir melodijos retransliuotoja. Atlieku tai, kas skamba mano viduje, dainuoju apie tai , ką sufleruoja mano vidinis aš ir elgiuosi taip, kaip kužda širdies balsas. Man patinka dainuoti ir vaikams, ir suaugusiems. Todėl dažnai pusę koncerto dainuoju vaikams, o kitą pusę – suaugusiesiems. Šiuolaikiniai vaikai yra tokie brandūs, kad naiviomis dainelėmis apie meškučius ir zuikučius jų jau nepavyks sudominti. Mano gyvenimas yra nuolatinė kūryba. Kūrybos randu ir gamindama maistą, ir rengdamasi, ir planuodama dieną. Kai pavyksta viską gražiai sudėlioti, ji būna kupina neišdildomų akimirkų, atradimų, sklidina džiugesio. Bet didžiausia laimė – muzikuoti... Man labai svarbu, ką pasakysiu klausytojams savo dainomis,todėl žodžius dėlioju labai atsakingai, visada ieškau prasmės. Radijo stoties „Lietus“ apdovanojimas – statulėlė „Aukso lašas“ – man labai svarbus, tai didžiulis įvertinimas, suteikiantis pasitikėjimo kurti toliau. O smagiausia, kad dainos mane suveda su bendraminčiais, muzikantais, dainininkais, muzikos prodiuseriais. Kai turiu laiko, jas kuriu ne tik sau, bet ir kitiems Lietuvos atlikėjams. Šiuo metu rengiu akustinę programą su bendraminčiais. Turiu svajonę atlikti savo dainas su simfoniniu orkestru“, – ateities planus atskleidžia dainų autorė.

Švelnaus, malonaus tembro balso savininkė, nuoširdžiai atliekanti savo kurtas lyrines autorines dainas, gražų balsą, klausą, talentą kurti mano paveldėjusi iš tėvų:

„Mano mama ir tėtis ypatingi – meniški, jautrūs. Manau, čia genai „padirbėjo“. Mano vyras Egidijus – taip pat labai muzikalus, tad ir mūsų vaikai – dukra Jorė ir sūnus Benas – labai kūrybingi, linkę į menus. Jorė baigia penktą klasę, dainuoja, šoka, kuria. Benas Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja multimediją ir kompiuterinį dizainą. Esame draugai. Netrukdau jiems būti – tiesiog myliu“, – sako Laura.

Šiauliai – menininkų miestas

Kompozitorė ir atlikėja nesijaučia gyvenanti provincijoje, nes Šiauliai tapo moderniu, šiuolaikišku miestu, kuriame puoselėjama kultūra ir gyvena draugiški žmonės.

„Man patinka mažesni miestai – kai atstumai mažesni, galima greičiau sutvarkyti numatytus darbus, tačiau neatmetu galimybės gyventi ir didesniame mieste. Visada vilioja nežinomos perspektyvos. Mane labai žavi Klaipėda. Bet tikrai džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo gimtuoju miestu Šauliais. Čia daug bičiulių – smagumėlis, – džiaugiasi menininkė. – Man sekasi – mane supa išties šviesūs žmonės, pirmiausia mano šeima – vyras, vaikai, tėvai, draugai, fantastiški Lauros studijos vaikai , jų tėveliai, kolegos „Rasos“ progimnazijoje ir Šiaulių universitete. Be to, Šiauliai yra šaunių menininkų miestas – kompozitoriai, atlikėjai, muzikantai, dailininkai, fotomenininkai – visi telpame po vienu dangumi. Ne su visais rytais geriu kavą, bet man gera žinoti, kad esame puiki komanda ir savo darbais bei kūryba puošiame Šiaulių miestą ir visą Lietuvą“, – teigia kūrėja.