Besikalbant su Bistrampolio dvaro savininku kunigu Rimantu Gudeliu lemtingai nuskambėjo taikli frazė: „Tai, ką atmeta Vilnius, tenkindamasis kalneliais ar smėlio paplūdimiais Lukiškių aikštėje, mielai priglaudžia kiti miestai ir vietovės, pavyzdžiui, Bistrampolio dvaras.“ Jam antrino ir skulptorius Vladas Kančiauskas, apgailestaudamas, kad Lietuvai, skendinčiai sekliame provincialume, meno šiandien nereikia. Laimei, skulptoriaus ir dvaro savininko požiūriai į meną sutapo – rugpjūčio 1 d. Bistrampolio dvare bus galima išvysti nuolat veiksiančią skulptoriaus darbų parodą.

Viso gyvenimo skulptūros

Kuo išskirtinė rugpjūčio 1-oji? Pasirodo, 1863 m. liepos 31 d. Bistrampolio dvaro apylinkėse vyko garsiosios sukilėlių ir caro kariuomenės kautynės, pasibaigusios sukilėlių pergale. Ši data minima jau trečius metus, o šią vasarą sutapo su skulptūrų parko atidarymu. Vlado Kančiausko paminklas „Laisvės kalavijas“ skiriamas istorinėms Bistrampolio kautynėms ir kariūnams atminti. Skulptūra aukšta (3,5 m), iškalta iš tamsaus granito ir išlieta iš nerūdijančio plieno. Pagrindinis jos akcentas – kalavijas – mūsų kovų už laisvę ir siekį suvaldyti blogio jėgas simbolis. Skulptorius per visą gyvenimą yra sukūręs daug mitinių, legendinių skulptūrų (skulptūrų parką sudarys 19 jo kūrinių), kurios laukė savo laiko ir vietos.

Buvusi vežiminė tapo viešbučiu

Dvaro šeimininkas Rimantas vaizdžiai papasakojo, kas paskatino įkurti skulptūrų parką su paminklu svarbiam istoriniam įvykiui atminti: „Vaikštinėdamas po Varšuvą, stabtelėjau ties nežinomo kareivio kapu, perskaičiau iškaltus užrašus. Minimi svarbiausi (Lenkijos supratimu) mūšiai. Tarp jų – Žalgirio, Oršos ir, netikėjau savo akimis, Genėtinių – netoli Bistrampolio dvaro esančio kaimo – mūšiai. Genėtinių kaime taip pat yra LDK kautynes menantis akmuo. Susimąsčiau: juk Bistrampolio kautynėse 1863 m. dalyvavo dvarininkas Vladislovas Bistramas. Visa tai vyko mūsų, Panevėžio, rajone! Taigi, savo paminkle taip pat įvardysime svarbiausias Lietuvoje ir Lenkijoje vykusias kautynes, pagrindinius 1863 m. sukilimo vadus: Konstantiną Kalinauską, Zigmantą Sierakauską ir kunigą Antaną Mackevičių. Rugpjūčio 1 d. Bialystoko karybos rekonstravimo klubo nariai dvaro parke inscenizuos Bistrampolio kautynes. Netrūks nei ugnies, nei dūmų – deginsime karčiamą, kariausime, šaudysime.“

Taip atrodys pagrindinė skulptūra - Laisvės kalavijas

Užteko vietos knygnešiams

Pasak Rimanto, nors sukilimas neilgai trukus buvo nuslopintas, jis pažadino Lietuvos tautinį sąmoningumą. Kai kuriuose sukilėlių pulkuose pirmą kartą aidėjo lietuviškos komandos, 1863 m. manifestas bažnyčiose buvo perskaitytas lietuvių kalba, o Veiveriuose tuoj po sukilimo buvo laikomos pirmos lietuviškos mišios. Vėliau pasipriešinimas rusinimui pakrypo kita linkme – užsienyje spausdintas lietuviškas knygas į Lietuvą gabeno knygnešiai...

„Neatsitiktinai dvaro sodyboje įrengėme Bistrampolio knygnešių koplyčią, kurioje atidarytas knygnešystės muziejus, – pasakojo dvaro šeimininkas. – Netoli šių vietų, mano senelių sodyboje amžino poilsio atgulė tolimas giminaitis, knygnešių patriarchas Jurgis Bielinis. Pasak liudininkų, 1918 m. sausį, jau būdamas garbaus amžiaus, J.Bielinis iš Biržų krašto išsiruošė į tolimą kelionę tautos vyrų paklausti, kodėl jie delsia paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. Pakeliui užsuko pas draugą pailsėti, bet vos išlipęs iš rogių sukniubo kieme ties kryžiumi. Jį kaip brangią relikviją ilgai saugojo Pasvalio kraštotyros muziejus, vėliau perdavė mūsų muziejui.“

Šiandien dvaras tarnauja kultūrai ir žmonėms

Kunigui patinka akmuo

Tęsdama pokalbį apie skulptūras, paklausiau, ar be teologijos studijų Amerikoje Rimantas domėjosi ir menais, nes svarbu ne tik nepažeisti kadaise specialistų sukurto anglosaksiško parko erdvės, bet ir neįsileisti netikro meno.

„Skulptorius Vladas kičo negamina, – atsakė jis. – Skulptūros bus išdėstytos taip, kad neužgožtų čia egzistuojančio klasicizmo ir anglosaksiško parko. 9 ha plote jas išmėtysime tarp medžių. Man patinka akmuo. Kauno technologijų universitete studijavau silikatų technologiją. Mane visada domino meno istorija, baroką nuo klasicizmo ir jugendą nuo romantizmo atskiriu... Menas kaprizingas – arba turi skonį ir pojūtį menui, arba ne. Restauruodamas dvaro ansamblį, atkurdamas parką, rėmiausi autoritetais: architektais Rimu Valecku ir Algiu Šironu, su kuriuo pastatėme Berčiūnų bažnyčią, dar – Jauniumi Kavaliausku. Bet ir pats esu visus Sankt Peterburgo, Lenkijos dvarus išmaišęs...“

Mėgstamiausias viešbučio svečių kampelis

Neturėjo dvarininko vizijos

Kalbėdamas apie dvaro autentiškumą, kunigas apgailestavo, kad po sukilimo jis gerokai sumenko. Maždaug 1938 m. ponas Aleksandras Bistramas net drausdavo lipti į antrą aukštą, nes varganos medinės perdangos buvo nesaugios. Ponai turėjo turto Varšuvoje, Vilniuje, todėl dažniau ten gyveno, aišku, dvarą išsaugojo. Išvyko prieš pat karą – 1939 m. čia gyveno kolūkiečiai, veikė mokykla, melioracijos technikumas. Deja, dvaras labiausiai nukentėjo Lietuvos nepriklausomybės metais, kai atiteko vyskupijai – buvo žmonių plėšiamas, niokojamas...

A. Gudelis nevadina savęs dvarininku, tik dvaro valdytoju.

„Ne, tokios vizijos, kad tapsiu dvarininku, neturėjau, – tikina R.Gudelis. – Studijuodamas Amerikoje svarsčiau galimybes tapti klebonu, dėstyti universitete. Amerikoje kunigams pataria protingai investuoti, todėl galvojau nusipirkti nedidelį butą Vilniuje. Tačiau mane paskyrė Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros, kuriai 1997 m. buvo perduotas Bistrampolio dvaras, klebonu. Kai pirmą sykį jį išvydau, mąsčiau: ką su juo daryti? Vyskupija leido dvarą parduoti ir už gautus pinigus baigti restauruoti katedrą. Nedelsdamas įsigijau dvarą.“

Energingasis dvarininkas (tiesa, siūlomas kitas šios pareigybės pavadinimas – valdytojas) aštuonerius metus triūsė iki oficialaus pastato atidarymo. Pradžia atrodė nelengva: medžių ir krūmynų prižėlęs miškas, yrantys, varganos būklės statiniai... Prireikė tūkstančio talkos dienų – pamažu buvo sutvarkyta aplinka, atsidengė rūmai. Žmonėms buvo įdomu sužinoti, ką dvaro savininkas nuspręs daryti su rūmais. Pirmiausia kunigas sukvietė vietinius į Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros mugę... Kiek žmonių susirinko! O kai įrengė koncertų salę, su maestro Donatu Katkumi paskelbė Kristupo piknikus Bistrampolio dvare. Taip po truputį gražėjo restauruojamas dvaro ansamblis, kūrėsi, plėtėsi kultūrinis jo gyvenimas.

Koplyčioje -knygnešystės muziejuje - tyla ir rimtis

Dvaras rentabilus

Įėjus į dvarą, žvilgsnis užkliūva už masyvių ąžuolinių laiptų ir turėklų – bene vienintelių autentiškų atributų, išlikusių nuo ponų Bistramų laikų. Dar pavyko išsaugoti rankomis tašytas palėpės gegnes, sienose palikti autentiškos sienų dangos lopinėliai. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad kambaryje kabėjo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Augusto portretas. Valdovas buvo pagerbtas galbūt dėl to, jog Bistramus atsikvietė iš Prūsijos ir paskyrė į valstybės tarnybą. Dabar menėje kabo ir kitų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretai. Jų tapyba šiuolaikinė, tačiau atlikta ano meto stiliumi.

Tradicinio festivalio metu koncertų salė vos sutalpina visus, pasiilgusius geros muzikos.

Baldai, paveikslai, gobelenai, šviestuvai ir kitos interjero detalės atgabentos iš tolimosios Argentinos. R.Gudelis pasakojo, kad Argentina klasicizmo epochos pabaigoje buvo viena iš turtingiausių valstybių, į savo šalį įsivežusi daug XIX a. europietiškų baldų. Išlaukęs momento, kai Argentinoje nukrito antikvarinių dirbinių kainos, R.Gudelis tris tenykštes vasaras rinko, klasifikavo ir parsivežė į Lietuvą ne tik dvaro vidaus, bet ir parko įrangos. Vien lauko šviestuvų galima priskaičiuoti iki 80-ies.

Po rekonstrukcijos dvaro ansamblis atviras lankytojams: buvusios vežiminės vietoje įrengtas jaukus viešbutis, o vietoj buvusio žirgyno – koncertų salė. Dvaro patalpose veikia Bistrampolio dvaro restoranas, apsilankyti kviečia puošnios rūmų menės, parkas, tvenkiniai. Pasak dvaro šeimininko, po ankstesnės krizės (2008 m.) slėgė paskolos, bet dabar abi įstaigos – „Tourex“ ir VšĮ „Bistrampolio dvaras“ – rentabilios.

Puošnios menės lavina lankytojų estetinį skonį

Suskaičiuoti turtai

Netoliese stovi Pakruojo dvaras. Įdomu, gal kunigas jaučia konkurenciją? „Jokios konkurencijos! Mes vieni kitus palaikome. Kai pas juos žibintų šventė, mūsų viešbutis pilnas, juk atvyksta visas Vilnius, Kaunas, ir vien Pakruojo dvaro jiems mažoka – įsikuria pas mus. Su Giedriu Klimkevičiumi Agluonoje atidengėme paminklą baltiškai karališkai šeimai – Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai... Draugaujame, bet turime skirtingas vizijas, kaip vystyti dvarą.“

Spauda ne taip seniai skaičiavo kunigo R.Gudelio turtus. Jam pripažinta 17 vieta Lietuvoje pagal turtingumą – 1,4 milijono. Jis tai pripažįsta ar neigia? „Tai netiesa, – tikina. – Čia, kaip toje pasakoje: kiškis bėga ir šaukia, kad dangus griūva... Pernai visi valdininkai turėjo deklaruoti turtą, o Bistrampolio dvare rajono savivaldybės turto dalis nedidelė. Aš, direktorius, tapau valdininku, deklaravau turtą. Visa tai registrų centro verte būtų ne daugiau kaip 800 tūkst. eurų. Kai man pripaišė milijoną, pasakiau: „Jūs man atvežkit tiek grynais, aš jums atiduosiu dvarą.“ Suprantu, mane laiko verslininku, bet aš versle nedalyvauju, nešu savo indėlį į Lietuvos kultūrą – paminklais, festivaliais, kultūringa aplinka. Viešbutis su restoranu – fondai, leidžiantys rūmams ir visam tam kultūriniam gyvenimui egzistuoti. Jaučiuosi patogiai, man taip pat patinka dirbti kunigu Antašavos, Palėvenės parapijose... Kokią žinią nešu žmonėms? Gerąją naujieną. Per karantiną mūsų aerodrome buvo aukojamos šv. Mišios. Susirinko daug žmonių, pasiilgusių keleto bendrų maldų. Tai ir yra geroji naujiena.“

Bistramų istorijos žinovas

Ar dvaro šeimininkas, kasdien būdamas šioje istorinėje vietovėje, kuri regėjo didingą praeitį, kovas, kentėjo netektis ir negandas, gali pajusti kažką ypatingo, kažko pasisemti? „Bistramų šeimos istoriją nuo Karolio Bistramo, pastačiusio šį ansamblį, iki palikuonių, su kuriais susidraugavome, žinau geriau nei savo. Dvare dažnai vieši režisierius Tadeušas Bistramas, čia sukūręs ne vieną filmą. Vienas iš jų – apie 1863 m. sukilime dalyvavusį Bistrampolio dvaro valdytoją bajorą V.Bistramą. Dvaro istorija atgimė ir dokumentiniame filme „Lietuva – tvano kelyje“. Bistrampolio dvare viešėjo garsusis lenkų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Henrikas Sinkevičius, V.Bistramo giminaitis (Vladislovas vedė garsiojo rašytojo pusseserę). Dvaro apylinkėse rašytojas rinko medžiagą savo garsiajai trilogijai „Tvanas“. Kitiems neatskleistiems Bistrampolio dvaro ir mūsų krašto istorijos puslapiams, tikiu, taip pat ateis laikas...“