Po dvejus metus trukusio dialogo lietuvių režisieriaus SAULIAUS VARNO vadovaujamas Mogiliovo (Baltarusija) dramos teatras išimties tvarka tapo pirmu ne nacionaliniu teatru, priimtu į tarptautinę lygą – Didžiojo Šilko kelio asociaciją. Pastaroji ta proga netgi pakeitė nuostatus, ir ateityje svarbiausias narystės kriterijus bus ne vien teatro statusas, bet ir spektaklių meninis lygis. Ta proga pakalbinau trumpam į Lietuvą grįžusį režisierių.

Kokiame mieste Kinijoje, kieno pakviestas ir kokiame renginyje dalyvavote?

Konferencija vyko Guangdžou mieste, trečiame pagal gyventojų skaičių Kinijoje. Jame – daugiau kaip dvylika milijonų gyventojų. Miestas šiuolaikinis su daugybę nuostabių šimto ir daugiau aukštų dangoraižių. Miestas laikomas lazerinės grafikos sostine. Teko matyti, kaip raižomas naktinis mieto dangaus skliautas įvairiaspalviais lazerių spinduliais, tai palieka įspūdį. Bet malonu, kad Kinijos kultūros ministerijos vadovai supranta, jog tai – tik trumpalaikis efektas, ir stengiasi perprasti Vakarų profesionalaus meno paslaptis, perimti patirtį ir dalintis savąja. Kalbu tik apie profesionalaus teatro meną.

Kinijos kultūros ministerija organizavo ir šią jau antrą Didžiojo Šilko kelio asociacijos konferenciją. Buvau į ją pakviestas perskaityti pranešimą apie integracijos galimybę profesionalaus meno ir turizmo srityse. Kalbėjau apie teatro meno paskirtį – siekius ir būdus, kurie padėtų plėtoti bendravimą tarp tautų ir padėtų suartėti patiems profesionaliems teatrų kolektyvams.

Sužinojęs apie tokios asociacijos egzistavimą ir veiklą, ryžausi pasistengti, kad mano vadovaujamas Mogiliovo teatras patektų į ją. Maždaug dvejus metus vyko susirašinėjimas, mūsų spektaklius lankė Kinijos ambasados kultūros centro darbuotojai, delegacijos iš Kinijos ir, teigiamai įvertinę meninį lygį, pakvietė tapti tos asociacijos nariais. Nors iki tol buvo priimami tik nacionaliniai įvairių valstybių teatrai. Taigi savo spektakliais pakeitėme požiūrį, ir nuo šiol paraiškas galės teikti ir kiti aukštą meninį lygį pasiekę kolektyvai.

Kas tai per teatrų Didžiojo Šilko kelio asociacija? Kiek kolektyvų jai priklauso? Ką ji veikia, kokie jos tikslai? Ar jos veikloje dalyvauja lietuviai?

Asociacijos narių skaičius šiandien yra devyniasdešimt keturi iš trisdešimt trijų pasaulio šalių. Iš Lietuvos jos nariai yra net du – tai Lietuvos nacionalinis dramos ir Operos ir baleto teatrai. Visiems jiems suteikiama mainų galimybė: gastrolės, kooprodukcija, festivaliai, konferencijos, seminarai aktualiais scenos meno klausimais ir pan. Atrodytų, kad visa tai vyksta kiekviename normaliai funkcionuojančiame teatre, bet čia jau – gerokai aukštesnis pasitikėjimo lygis ir platesni horizontai. Jau gavau ne vieną pasiūlymą su savo režisuotais spektakliais dalyvauti festivaliuose ir Kinijoje, ir Europoje.

Tolimesni Mogiliovo teatro ir jūsų asmeniniai planai?

Mogiliovo teatre kūrybiniam procesui vadovauju jau beveik penkeri metai. Čia pavyko suformuoti ir trupę, ir repertuarą. Net du kartus per tą laiką tapome Baltarusijos Nacionalinės teatrinės premijos laureatais. O dabar esame pripažinti ir tarptautiniu pasauliniu mastu. Manau, kad pakankamai padaryta ir teatras turi visas galimybes sėkmingai tęsti kūrybinę veiklą. O mano asmeniniai planai kol kas telieka paslaptimi. Tikiuosi, netolimoje ateityje galėsiu jais pasidalinti.

Indrė Jonušytė